KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJA
ĮKŪRIMO ISTORIJADOKUMENTAIĮSTATAISOCIAL.APS. IR DARBO MINIST. INFORMACIJA PENSININKAMSARTIMIAUSI RENGINIAILIETUVOD PENSININKŲ SUSIVIENIJIMASSVARBŪS SKELBIMAISVEIKATOS PATARIMAIPARODOS - MUZIKOS - TEATRO KLUBASSODININKŲ KLUBASSAVANORYSTĖS KLUBASRANKDARBIŲ KLUBASSVEIKOS GYVENSENOS KLUBASDISKUSIJŲ KLUBASSTALO ŽAIDIMŲ KLUBASTURIZMO KLUBASPASIVAIKSČIOJIMŲ po mišką ir šiaurietiško ėjimo KLUBASSPORTO SALĖS LANKYTOJŲ KLUBASISTORIJOS MĖGĖJŲ KLUBASLIAUDIES PAPROČIŲ IR TRADICIJŲ PUOSELĖTOJŲ KLUBAS
PRADŽIA


                TAI MŪSŲ DRAUGAI


Visi laikraštėliai, spaust čia : https://drive.google.com/folderview?id=0B9scuKv4QwYsZXJING5OaXV1WjA&usp=drive_web

DĖMESIO VISAI LIETUVAI

Sveiki, persiunčiu pagalbos prašymą...

Gal kas, gyvenartys Vilniuje galėsite padėti.

 Sveiki!

 Dalinuosi pagalbos prašymu, kurį gavau iš Katedros bendruomenės.
 Jei norėtumėte ir galėtumėte prisidėti – parašykite man - Jūsų kontaktus perduočiau pagalbos koordinatorei.

 Perkeliu jos žinutę:

 Yra ieškoma savanorių, kurie galėtų nuvykti į Santariškių ligoninę (08:00-15:00 val.)  aplankyti mažą vienišą ligoniuką Deividuką. Jam yra 9 mėnesiai, jis guli Santariškių klinikose po širdies transplantacijos. Fiziškai vaikas jaučiasi gerai, yra guvus ir greitai sveiksta. Deivido mama sėdi kalėjime, tėtis jo nepripažįsta, tad lankyti jo nėra kam. Kūdikių namų darbuotoja ateina nuo 15 val. ir būna iki 6 val. ryto, o nuo 6 iki 15 val. vaikas būna palatoje vienas. Jam labai reikia Jūsų rankų ir šypsenos. Jį galima imti ant rankų, jis nėra prijungtas prie jokios spec. įrangos ar pan.

 Vaikui prieš beveik pusę metų buvo persodinta širdelė ir mažylio organizmas neįtikėtinai (!!!) gerai ją priėmė - be jokių komplikacijų!

 Jei Deividukas turėtų globėjus, pagal savo sveikatos būklę jau puikiausiai vyktų namo ir augtų beveik neatsilikdamas nuo savo bendraamžių.

Šiuo metu vaiko laikinoji globa priklauso kūdikių namams. Išleisti Deivido į kūdikių namus gydytojai nesutinka, nes ten yra padidinta infekcijos ir ligų rizika.

 Surasti vaikeliui šeimą, kuriai būtų forminama laikinoji globa, o po to ir nuolatinė, vis nepavyksta...

 Todėl šiam kūdikėliui tenka savo dieneles skaičiuoti Santariškių palatos vienutėje ir nėra aišku, kiek čia jam dar teks būti.
 Deividuku labai rūpinasi Širdies chirurgijos skyriaus personalas, taip pat jo laiką gerokai praskaidrina iš mūsų tarpo atsiradusios savanorės, kurios jį lanko.

 Ligoninės personalas joms perduoda nuoširdžiausią padėką, nes be jų mažyliui didelę laiko dalį tektų būti vienam (patys suprantate, ką tai reiškia 9 mėnesių kūdikėliui!).
 Šiuo metu Deividuko lankymo grafikas yra gerokai praretėjęs, todėl norėčiau labai paprašyti ir paskatinti užsirašyti galinčiu jį lankyti.

 Vaikutį jau bus galima išvežti į lauką. Fondas "Mažoji širdelė" surado jam vežimėlį ir reikalingų rūbelių. Tad, tie kurie lankysite jį, galite jį nudžiuginti apsilankymu lauke. Juk jis dar niekada to nebuvo patyręs. Tik labai  trūksta savanorių... Deivydukui vis dar esame labai reikalingi!
 Dar vienas prašymas... Suprantu, kad prašau ir tikiuosi praktiškai stebuklo, bet tikiu, kad jie vyksta ir šiais laikais...
 Gal kas nors žinote žmonių (geriausia, kad tai būtų šeima), kurie norėtų pasiimti Deividuką laikinai globai?
 Visos globos procedūros būtų sutvarkytos kaip įmanoma greičiau su mažiausiais biurokratiniais barjerais.

 Gal žinote, kas mąsto apie vaikelio globą ar įvaikinimą? Pasiūlykite jiems. Tegul jie susisiekia su manimi.

 Žinau, kad čia rimtas apsisprendimas, kyla daug klausimų, tačiau visi specialistai (vaikų teisės, gydytojai, tėvai auginantys vaikus po panašių operacijų...) pasiruošę pakonsultuoti, suteikti informaciją ir padėti apsispręsti.
 Taigi, labai laukiam stebuklo...
 Pagarbiai
 Inga Kavaliauskienė
 Struktūrinės paramos sistemų valdymo departamento
 Pažeidimų prevencijos skyriaus

 Vyresnioji teisininkė

 Centrinė projektų valdymo agentūra 
 S. Konarskio g. 13, 03109 Vilnius 
 Tel. 8 5 219 1572 | Faks. 8 5 251 4401 
 
i.kavaliauskiene@cpva.ltwww.cpva.lt







DĖMESIO, BŪKITE ATSARGŪS, IŠ KINIJOS ATKELIAUJA PLASTMASINIAI RYŽIAI!!!

Ačiu, atsiuntė Gintautas Misevičius


Пластиковый китайский рис вот-вот станет продаваться везде! Додумались!


Китай начал массовое производство пластикового поддельного риса, и он вызывает очень серьезные проблемы со здоровьем. Называется рис "Учан" (Wuchang; название такое же, как у "элитного" сорта настоящего риса), и популярность он набирает невероятно быстро. Все за счёт отличного ароматного запаха, прекрасного вкуса и цены, которая обычно в 2 раза ниже, чем на обычный рис!

Запредельный рыночный успех фейкового риса "Учан" привел к двум неприятным последствиям:
во-первых, успеху китайцев стали завидовать производители по всему миру; 
во-вторых, Китай уже наладил его экспорт под разными торговыми марками.

Вообще-то считается, что Китай производит этот фальшивый рис уже около 4 лет. Популярный продукт воссоздается из картофеля, батата (сладкий картофель) и некоторых видов пластика. Выглядит "Учан" точно так же, как и обычный рис, разве что немного привлекательнее: светлее и "аккуратнее". А чтобы он еще и имел отличный запах, во время приготовления, его сдабривают специально разработанным спреем, обманывающим ваши рецепторы в носу.

Тем не менее, если вы будетe его есть, то наверняка вскоре распрощаетесь со своим здоровьем.

Каждый год в КНР производится 800 000 тонн настоящего риса "Учан" (это такой дорогой сорт для местных) и 10 миллионов тонн - поддельного, с добавлением пластика. По данным «The Korea Times», все дистрибьюторы пищевых продуктов в один голос признают, что продажа искусственного риса - дело крайне выгодное, особенно
если заниматься этим в больших масштабах. Рис этот дешевле настоящего, поэтому продается очень хорошо. Уже на второй год после его появления Китай стал экспортировать этот продукт Индию, Вьетнам и в Сингапур.

«Национальное управление продовольствия» Республики Филиппины в настоящее время этот рис продавать запрещает, проводится специальная проверка с помощью спектроскопии.

Есть поддельный "Учан" - все равно что жевать пластиковые пакеты. Проблемы сначала затрагивают систему пищеварения. А дальнейшие последствия могут оказаться фатальными. И пока в перенаселенном Китае никому нет дела до пластика, употребляемого в пищу, в западных странах уже вовсю обсуждают, можно ли использовать пластик хотя бы в качестве УПАКОВКИ для пищевых продуктов, а не в качестве еды!! Ведь биофенол-А и другие химикаты из группы талатов, из которых сделаны наши пакеты, коробки и упаковки, очень вредны для здоровья. В частности, они негативно влияют на репродуктивную систему организма чеовека. Группа так называемых "пластификаторов", т.е. химикатов, использующихся при производстве пластика и фальшивого риса "Учан", была запрещена в ЕС еще в 2005 году. Но доверяете ли вы правительству и магазинам той страны, в которой живете?

И, наконец, стоит отметить, что сообщений о продаже этого риса в наших краях пока не было. Но все мы знаем, как
быстро Китай может наращивать производственные мощности и экспортные потребности...

Так что лучший способ защитить себя и свою семью - просто не покупать рис, привезенный из Китая. По крайне мере, тот, на упаковке которого есть слово "Учан".
 
Поделитесь этой важной информацией с друзьями!








 
   


VLK: visoje Lietuvoje galima nemokamai tirtis dėl storosios
žarnos vėžio  
2016-05-13 

Jau beveik dveji metai kaip visoje Lietuvoje įgyvendinama prevencinė Storosios žarnos vėžio ankstyvosios
diagnostikos programa (prieš tai minėta programa buvo vykdoma tik keliose šalies apskrityse). Pernai pagal ją
į šeimos gydytojus kreipėsi ir nemokamai išsityrė daugiau nei 210 tūkstančių žmonių. Už jiems suteiktas
paslaugas ligonių kasos sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėjo daugiau nei 2,63 mln. eurų.

 

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus
vyriausiosios specialistės Jurgitos Grigarienės teigimu, pernai storosios žarnos vėžio programa aktyviausiai buvo vykdoma
Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) aptarnaujamoje teritorijoje, pasyviausiai – Šiaulių TLK aptarnaujamoje teritorijoje.

2015 m. sausio 1 d. duomenimis, pagal programą galinčių pasitikrinti, t. y. tikslinės grupės, žmonių mūsų šalyje buvo
daugiau nei 952 tūkstančių. Per visą programos įgyvendinimo laikotarpį, t. y. nuo programos pradžios iki 2015 m. pabaigos,
bent vieną kartą storosios žarnos vėžio pasitikrino apie 627 tūkst. asmenų.

 

Pagal minėtą programą kartą per dvejus metus nemokamai išsitirti gali 50–74 metų žmonės. Jiems suteiktos paslaugos yra
apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

 

„Pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio verta, nes ši liga dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl atliekant tyrimus pagal
prevencinę programą galima išaiškinti ne tik ligą, bet ir ikivėžinius storosios žarnos pakitimus, kuriuos gydant užkertamas
kelias vėžiui", – teigė J. Grigarienė.

 

Svarbiausias minėtos programos tikslas – nustatyti ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį ir kuo anksčiau pradėti
gydymą bei sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Vėžio gydymo efektyvumas priklauso nuo diagnozuotos stadijos.
Jei vėžys diagnozuojamas ankstyvojoje ligos stadijoje, pacientą galima išgydyti.

 

Pasak J. Gigarienės, žmogus, kuris nori išsitirti pagal šią programą, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. „Jam turėtų būti
atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas ir tyrimas jam bus kartojamas po
dviejų metų. Jei teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Pacientui gali būti atliekama
kolonoskopija ir, prireikus, biopsija. Šių tyrimų metu tiksliai diagnozuojama liga. Pacientai, kuriems kolonoskopijos metu
imta biopsija ir diagnozuotas storosios žarnos vėžys, siunčiami gydytis į specializuotas gydymo įstaigas", – sakė
J. Grigarienė.

 

VLK primena, kad informaciją apie tai, kokios yra galimybės gydyti šią ligą ir apie prevencines priemones, turėtų skleisti ne
tik šeimos gydytojai, gydytojai specialistai, šių programų organizatoriai, bet ir visuomenės sveikatos specialistai.

 

Daugiau informacijos galite rasti VLK interneto svetainėje:

2015 m. Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programos vykdymo apžvalga

 

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

 

Ryšių su visuomene skyrius



Tiems, kurie patyrė artimojo savižudybę

Mylimo žmogaus netektis ypatingai skausminga patirtis.
Nusižudžius brangiam žmogui sunku ir nejauku apie tai kalbėti.
Savipagalbos grupė nusižudžiusiųjų artimiems atvira visiems, kurių artimasis nusižudė: tėvams, broliams, seserims,
sutuoktiniams, draugams.
 Daugiau informacijos- prisegtoje skrajutėje. Pasidalinkite šia žinia su artimaisiais.
Registracija: savipagalbosgrupe@gmail.com
Daugiau informacijos telefonu: 86 540 2584

 

 

Pagarbiai

Gintarė Vasiliauskaitė


SVEIKINU VISUS SU KJPŽB KETURIŲ METŲ SUKAKTIMI IR LINKIU DAUGIAU
SUPRATINGUMO, MEILĖS VIENŲ KITIEMS IR PALAIKYMO VIENIEMS KITŲ
DŽIAUGSME IR BĖDOJE!!!






Mums labai svarbu, kad pagaliau prasidėtų atliekų tvarkymo paslaugos
"skaidrinimas". 
Kadangi tam priešinasi labai savivaldybės, bus
nelengvas šis pusmetis, nes savivaldybės teigia, kad dėl
paskaičiavimo pareigospabrangs pati paslauga.
Tuo mes negalime patikėti. Todėl labai svarbu, kad apie
savivaldybių veiksmus žinotų visuomenės atstovai.


Ačiū Jums už dalyvavaimą.

Sėkmių. 

Pagarbiai,

Vilma Karosienė

Aplinkos ministerijos vyriausioji patarėja
Tel.: 870 662709
Mob. Tel.: +370 683 87087
El. paštas: 
vilma.karosiene@am.lt



APSIGYNIMO BŪDAI:

Geriau jau taip neatsitiktų...Bet jei užpultų, gal ir prisimintume nors kokį vieną apsigynimo būdą. Juk nežinai, kas laukia tavęs už
poros žingsnių...
Esant reikalui, ta informacija gali išgelbėti tavo ar tau brangių žmonių gyvybę. Tai esminiai dalykai:
Dažnai pagrobiami žmonės, ypač moterys net ir dienos metu!
Taigi atnaujink savo žinias, kaip elgtis kritišku atveju. Sužinok ir pasidalink informacija su kuo daugiau žmonių: vaikais, draugėmis,
motinomis, net vyrais.
Perskaityk 10 lemtingų patarimų, pasiųsk kitiems, kurie tau brangūs. Geriau būt atsargiems šiame beprotiškame pasaulyje.

1. Patarimas nuo Tae Kwon Do :
Alkūnė yra stipriausias tavo kūno taškas. Jei tik turi šansą užpuolimo atveju, pasinaudok tuo!
2. Iš turistinio gido:
Jei užpuolikas pareikalauja tavo piniginės NEDUOK JOS JAM Į RANKAS! Sviesk ją kuo toliau nuo savęs....
Yra šansų, kad jis labiau susidomės tavo pinigais, negu tavimi, ir puls prie jų. BĖK KAIP IŠPROTĖJUS KITA KRYPTIMI!
3. Jei tave įkišo į automobilio bagažinę, išmušk užpakalinius šviestuvus, iškišk ranką per skylę ir mojuok iki išprotėjimo.
Vairuotojas to nematys, bet matys visi kiti. Toks variantas jau išgelbėjo gyvybių.
4. Kartais moterys, įsėdusios į automobilį mėgsta pasikrapštyt - peržiūrėti čekius, sudaryt pirkinių sąrašą ar pasidažyt.
NEDARYKITE ŠITO!
Užpuolikas gali jus stebėti ir tai jam puiki proga įšokti į automobilį iš keleivio pusės, įremti pistoletą jums į galvą ir liepti kažkur
važiuoti.
KAI TIK ĮLIPATE Į SAVO AUTOMOBILĮ - UŽSIRAKINKITE DURIS IR VAŽIUOKITE!
Jei kas nors jau yra automobilyje su šaunamuoju ginklu,  įremtu jums į galvą NEVAŽIUOKITE KUR JUMS LIEPIA kartojame:
NEVAŽIUOKITE!
Vietoj to spauskite akseleratorių iki dugno ir kalkite į kitą automobilį ar bet ką ir negailėkite mašinos. Jūsų oro pagalvės gali jus
išgelbėti!
Jei užpuolikas buvo ant užpakalinės sėdynės - jam klius daugiausiai. Kai tik sudaužote automobilį, išsigaukite lauk ir bėkite.
Tai vistiek geriau, negu jūsų miręs kūnas nuošalioje vietovėje.
5. Kaip įlipti į savo automobilį parkinge arba požeminiame garaže:
A.) Būk atidi, apsidairyk, pasižiūrėk į mašinos vidų, patikrink užpakalinę sėdynę ir grindis.
B.) Jei šalia pastatytas mikroautobusas, ar didesnis automobilis lipk į savo automobilį per keleivio pusę. Daugumas serijinių žudikų
užpuola savo aukas įtraukdami į
savo miniveną, kai jos lipa į savo automobilį.
C.) Atkreipk dėmesį į automobilius, pastatytus iš abiejų tavo automobilio pusių. Jei pamatai sėdintį vienišą vyriškį, gal geriau eik
atgal iš kur atėjai - supermarketą, stotį, darbą - ir paprašyk apsauginio ar policininko tave palydėti. VISADA GERIAU PASIRODYT
KVAILAI AR PARANOJIŠKAI, NEI BŪTI MIRUSIAI.
6. VISADA važiuok liftu, nelipk laiptais. Laiptai yra labai nesaugi vieta būti vienai, tai labai gera nusikaltimo vieta. YPAČ NAKTĮ!
7. Jei nusikaltėlis turi ginklą, bet tavęs nepagavo, nelaiko - VISADA BĖK! Į bėgantį taikinį pataiko 4 kartus iš 100, ir net tuo atveju,
jei pataikė -
DAŽNIAUSIAI NE į gyvybiškai svarbų organą. BĖK ZIGZAGU, JEI TIK GALI!
8. Moterys dažnai yra labai jautrios, atjaučiančios. STOP! Tave gali išprievartauti arba nužudyti. Daugelis serijinių žudikų - gerai
atrodantys, inteligentiški vyriškiai.
Yra atvejų, kai jie žaisdavo jautrių moterų jausmais - eidavo pasiramsčiuodami lazdele, šlubuodami, paprašydavo pagalbos įlipant į
automobilį ir įviliodavo eilinę auką į pinkles.
9. Dar viena saugumo taisyklė:
Viena moteris naktį išgirdo verkiant vaiką už savo lauko durų. Ji paskambino į policiją, nes buvo jau vėlu ir jai tai pasirodė keista.
Policininkai pasakė:
Kad ir kas atsitiktų - NEATIDARYKITE DURŲ! Jie įtarė, kad nusikaltėlis turi įrašęs vaiko verksmą į grotuvą ir tokiu būdu vilioja aukas.
Kiekviena moteris lengvai užkibs ant tokio jauko: juk verkiantis vaikas lauke naktį privers daugumą eiti pažiūrėti, kas atsitiko. Ir
daugiau moterų buvo pranešusios, kad girdėjo naktį lauke verkiantį vaiką. NESKUBĖKITE ATIDARINĖTI DURŲ BET KOKIEMS
KEISTIEMS GARSAMS PASIGIRDUS.
SMALSUMAS KARTAIS ŽUDO!
10. Vandens pinklės! Jei turite vandens kranus savo namo kieme ir staiga naktį išgirstate, kaip kliokia vanduo, tai nebūtinai turi būti
trūkę vamzdžiai. Būk budrus, elkis atsargiai, paskambink kaimynams!

PERDUOK ŽINIAS KITIEMS! ŽVAKĖS LIEPSNA NESUSILPNĖJA, JEI NUO JOS UŽDEGI KITAS ŽVAKES.
Gyvename pasaulyje, kuriame pilna pamišėlių, taigi, geriau pasisaugot, nei galėtis po laiko...
 
 
Pagarbiai, 
Henrikas L. 
Klaipedos JDJ

 




 KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA

Turgaus g. 8, LT-91247 Klaipėda, tel. (8-46)  31 47 20, faks. (8-46)  31 47 22, el. p.  info@biblioteka.lt

Duomenys kaupiami ir saugomi  Juridinių asmenų registre, kodas 190464923

­­

                                                Pranešimas žiniasklaidai

 2016-03-04

                                     Genealogija – bendras hobis jūsų šeimai

 

Ar teko savo veido bruožų ieškoti senelių ir prosenelių nuotraukose? Kiekvienas turime 2 tėvus, 4 senelius,
8 prosenelius, 16 pro prosenelių. Jei nors vieno iš jų nebūtų – nebūtų ir mūsų. Ar žinote kur jie gyveno, ką veikė,
kokius talentus turėjo? Dėl istorinių kataklizmų Lietuvos šeimų  genealogijos medžių šaknys ir šakos grubiai
apkapotos. Net praėjus ilgam ramaus gyvenimo laikotarpiui, esame linkę nutylėti nepatogius šeimos istorijos faktus.
Neturėtume gaišti... Neatidėliodami imkimės fiksuoti savo šeimos istorijos faktus, nes kiekvienas į Anapilį išeinantis
žmogus išsineša dalelę praeities, kurią šiandien dar galime išsaugoti.

Šeimos istorijos atkūrimas gali tapti Jūsų gyvenimo hobiu,  padedančiu atskleisti Jūsų pačių prigimties esmę.
Galbūt vaikai ir vaikaičiai norės tęsti Jūsų pradėtą darbą.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka  įgyvendina projektą
„Šeimos istorija – išsaugok atmintį“ ir kviečia pasirūpinti šeimos istorijos išsaugojimu.
Galime suteikti žinių, kaip racionaliai šią veiklą organizuoti, kur ir kaip ieškoti informacijos, kaip nusibraižyti
šeimos genealoginį medį. Išmokysime pagerinti senųjų nuotraukų ir kitų dokumentų kokybę, suteiksime žinių kaip
paruošti spausdinimui šeimos istorijos knygą ar foto knygą. Pageidaujančius įgyti šių žinių kviečiame registruotis į
mokymus tel. 8(46)346301.

O jeigu namie turite senų šeimos nuotraukų, fotojuostų negatyvų, skaidrių - jokiu būdu neišmeskite. Visa
tai galima prikelti ir išsaugoti ateities kartoms.  Kviečiame nemokamai pasinaudoti skaitmeninimo savitarna,
veikiančia Informacijos ir bibliografijos skyriuje (Turgaus g. 8). Patarsime ir padėsime.
Tel. pasiteirauti 8 (46) 31 4723.

Projekto „Šeimos istorija – išsaugok atmintį“ trukmė - iki 2016 m. spalio mėn. Partneriai: Klaipėdos
apskrities archyvas, Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras, Lietuvos genealogijos ir heraldikos
draugija. Informacinis rėmėjas dienraštis „Klaipėda“. Projektą iš dalies finansuoja „Bibliotekos pažangai 2“,
LR Kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Jolita Baltrimienė
Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos
IT ir projektų valdymo skyriaus vedėja
Tel.
(8 46) 314 725

El. p. info@biblioteka.lt

     

Description: https://mail.google.com/mail/u/0/images/cleardot.gif

Mieli kolegos,


Šių metų kovo 19 d., 20.30 val. vietos laiku daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje vienai valandai išjungs
šviesas, taip leisdami planetai 60 minučių atsikvėpti. Prie šios iniciatyvos jungiasi ir Lietuva. Šiemet "Žemės valandos"
renginius koordinuoja Susivienijimas Žali.LT. Iniciatyvos partneris - Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. 

Kviečiame ir jus prisijungti prie šio iniciatyvos ir surengti renginį savo bendruomenėje. Jei renginio aprašymu ir
nuotraukomis pasidalinsite su konkurso organizatoriais el. paštu zali.vilnius@gmail.com iki kovo 20 d. - dalyvausite
konkurse, kuriame 
galėsite laimėti piniginius prizus. Daugiau informacijos prisegtame rašte ir interneto puslapyje - 
http://zali.lt/zemes-valanda/dalyvauk-ir-laimek-prizus/

Žemės dienos facebook renginio informaciją galite rasti čia. Kviečiame prisijungti ir pakviesti tai padaryti jūsų kolegas.

Prašome pasidalinti šia informacija su savo kolegomis.


Senjorų neatsakingumas ilgina dantų protezavimo eiles

2016-02-29

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) šiais metais jau išsiuntė pirmuosius kvietimus protezuoti
dantis asmenims, laukiantiems eilėje ligonių kasų lėšomis apmokamo dantų protezavimo.
Pirmojo ketvirčio kvietimai išsiųsti kiek anksčiau nei pernai, o lyginant 2015 ir 2016 metų pirmąjį
ketvirtį, šį vasarį kvietimų sulaukė maždaug trečdaliu daugiau asmenų.  

Nors ši žinia gera, Panevėžio TLK neprognozuoja greitesnio eilių judėjimo, kadangi nemaža dalis
laukiančiųjų dantų protezavimo, ligonių kasai išsiuntus jiems kvietimus, per nustatytą 3 mėnesių
laikotarpį dėl įvairių priežasčių vis tiek nesikreipia į odontologus dėl paslaugos suteikimo, o tai
 gerokai stabdo eilių judėjimą.

Pasak Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėjos Sigitos Paulauskienės, pavyzdžiui, pernai iš 3542
per dvi apskritis (Panevėžio ir Utenos) protezuoti dantis pakviestų asmenų į kvietimą neatsiliepė
net 1267. Iš jų 408 – Panevėžio miesto gyventojai, sudarę beveik pusę to miesto pakviestųjų skaičiaus.
Apmaudu ne tik dėl to, kad nenuvykusiuosius protezuoti dantų tenka išbraukti iš eilės, bet ir dėl to,
kad jie trukdo greičiau gauti paslaugą arba kompensaciją už savo lėšomis protezuotus dantis tiems,
kuriems ši paslauga tikrai labai reikalinga. Be to, dalis asmenų, gavusių kvietimus, nebūna laiku
susigydę dantų, todėl paslaugos suteikimas ir jos išlaidų kompensavimas užtrunka.

2016-02-23 Trys taisyklės: kaip gauti nemokamą specialisto
konsultaciją

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos
(VLK) nuolat primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu
(PSD) apdrausti žmonės, už gydymą neturi mokėti iš savo kišenės.
Jei gydymo įstaigoje prašoma susimokėti, savo teises žinantys
pacientai turėtų klausti „Kodėl turiu mokėti?" ir pirmiausia
teirautis dėl  gydymo, už kurį mokėti nereikia. Skaityti visą pranešimą

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos



2016-02-26 Prasidėjo ligonių kasų ir gydymo įstaigų sutarčių sudarymo procesas

Prasidėjo kasmetinis teritorinių ligonių kasų (TLK) ir gydymo įstaigų, vaistinių bei
optikos paslaugas teikiančių įstaigų sutarčių sudarymo procesas. Šią savaitę teritorinė
s ligonių kasos gydymo įstaigoms, pageidavusioms sudaryti sutartis, išsiuntė sutarčių
projektus. Sutartys bus pasirašomos šalims jas suderinus. Taip bus ir toliau užtikrintas
tinkamas gyventojams suteiktų gydymo paslaugų išlaidų apmokėjimas Privalomojo
sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. 
Skaityti visą pranešimą



2016-02-04
 Vėžio prevencijai – milijonai

Valstybinė ligonių kasa (VLK) ragina žmonės aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykdomose
vėžio prevencijos programose. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, joms
įgyvendinti skirta užtektinai Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų –
iš viso net 8,5 mln. eurų. 
Skaityti visą pranešimą



DĖMESIO - NAUJA INFORMACIJA
"Klaipėda" skelbia, kad niekas nepadarė jokių pastabų dėl biudžeto ir 
tai yra netiesa: kreipėmės per "Vakarų ekspresą" dėl mokęsčio viešuoju
transporto sumažinimo, tačiau savivaldybė akla ir kurčia, todėl
parašiau visų vardu kreipimąsi: Mieli mūsų mylimo miesto savivaldybės
administracijos tarnautojai ir Tarybos nariai, Klaipėdoje senjorams brangiausias
mokestis už pravažiavimą viešuoju transportu, pasirūpinkite, prašau, kad Klaipėdai
nebūtų gėda prieš kitų miestų senjorus: Vilniuje, Šiauliuose ir kt. senjorai gerbiami
labiau. Pasistenkite, prašau, dėl savo miesto senjorų, pamatysite, kaip bus Jums
gera ant širdies, kai padarysite gerą darbą savo tėvams ir seneliams, juk jie visi bus
Jums dėkingi, pagarbiai visų vardu

Aldona Marija Gedvilienė
Lietuvos pensininkų susivienijimo prezidentė  
KJPŽB pirmininkė,
NVO Tarybos narys prie savivaldybės                                                                                                                                                                                                                                                                               
 Atsakinga už pensininkus
 Internetinio laikraštėlio
„AUKSINIS RUDUO“ redaktorė
 www.kjpzb.lt. aldonamarija.apie.lt
 telef.866673965








 

2016.01.06 Lietuvos pensininkų reikalų tarybos posėdyje aptarti „Sodros“ biudžeto, kompleksiškai teikiamų
paslaugų šeimai klausimai

Šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė Lietuvos pensininkų reikalų tarybos posėdyje priminė 2016 m. socialinio draudimo naujienas: 2016 m. 74,0 mln. Eur „Sodros“ lėšų bus skirta išmokėti šiais metais padidintoms pensijoms. 2016 m. sausio 1 d. vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, padidėjo apie 8 eurus, arba 3,2 proc., ir dabar siekia 265 eurus. Bazinė pensija padidinta 4 eurais ir siekia 112 eurų, o einamųjų metų draudžiamosios pajamos padidėjo 11 eurų ir siekia 445 eurus.







Zdislavas Skvarciany                                                                             

Naujieji per žemę ateina…

Tai amžių smiltelė maža.
Lai neša jie laimę,
Lai neša jie džiaugsmą,
Kartu su kiekviena diena.

 

Su Naujaisiais, brangieji! 
Tegu laimė Jums liejas – kasdienybėje, meilėj ir darbuose.

 

Pagarbiai Zdislavas Skvarciany

Sveikatos apsaugos ministerijos

Asmens sveikatos departamento direktorius

 



https://www.youtube.com/watch?v=Oi9j142k3sg

KJPŽB svetainė galioja iki 2015-08-20

Nuo tos datos svetainė keis pavadinimą.

YPATINGAS ĮSPĖJIMAS: mobilus telefonas,
pajungtas pakrovimui - gali sprogti (mirtinas atvejis).

Niekada nesinaudokite mob. telefonu,
kai jis pajungtas pakrovimui!!! (būtinu atveju - atjunkite!!!) 

SUŽINOKITE KAS MŪSŲ LAUKIA:spauskite ant nuorodos
 https://www.facebook.com/andrej.nevazno.9/videos/1699313143620573/?fref=nf



VISUS LIETUVOS ŽMONES SVEIKINAME

SU ATEINANČIOM ŠV.KALĖDOM IR SU
2016 ATEINANČIAIS NAUJAIS METAIS!





LIGONIŲ KASOS INFORMACIJA

Visi gyventojai rūpimus klausimus gali pateikti el. pašto adresu
 
info@vlk.lt arba ligonių kasų informacija telef. 870088888







Ramūnas Karbauskis: Tragedija verčianti apsispręsti

Tragiški lapkričio 13-osios įvykiai Paryžiuje yra dar vienas aiškus signalas, kad karas su terorizmu vyksta ne tik kažkur Sirijoje, Afganistane ar Irake,
bet ir Europos miestų kavinėse, koncertų salėse, stadionuose… Šis karas bet kurią akimirką gali įžengti į kiekvieno europiečio namus, o mūsų namai 
Lietuvoje irgi nebėra visiškai saugūs. Piliečių saugumas šiandien tampa svarbiausiu kiekvienos Europos valstybės rūpesčiu. Atėjo kritinių sprendimų
metas, kai tik nuo mūsų ryžto ir išminties priklausys Lietuvos ir visos Europos likimas.

Pritariu požiūriui, jog turime solidariai ginti demokratines vertybes Europoje ir kartu priimti sunkiausius istorinius iššūkius. Tačiau negaliu sutikti su tuo, 
kad mūsų solidarumas ir kiekvienos Europos Sąjungos šalies interesus atitinkantys sprendimai, rūpinantis pirmiausiai savo šalių piliečių saugumu,
prieštarauja vienas kitam. Dėl to palaikau Lenkijos ir Latvijos vadovų sprendimus, kai po tragedijos Paryžiuje yra atsisakyta vykdyti Europos Sąjungos
nutarimus dėl privalomų karo pabėgėlių kvotų. Tą patį ankščiau deklaravo Vengrija, Čekija, Slovakija.

Turime pripažinti, kad Rytų Europos valstybės susiduria su iššūkiais, nebūdingais Vakarų Europos šalims. Naujųjų Europos Sąjungos šalių narių 
piliečiai puikiai prisimena nutautinimo ir priverstinio ideologizavimo politiką, kurią skleidė komunistiniai ir nacistiniai okupaciniai režimai. Prieš
kelis dešimtmečius nepriklausomybę atgavusios tautos šiuo metu dar nepasiruošusios priimti Vakarų Europoje įprasto visuomenės modelio. 
Privalome prisiminti ir tai, jog, Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat duomenimis, lietuviai yra sparčiausiai nykstanti tauta Europoje. Dėl to pritariu filosofo
ir rašytojo Arvydo Juozaičio nuomonei, kad mažoms šalims kaip Lietuva – agresyvus multikultūriškumas yra tolygus pražūčiai, tautos praradimui ir sunaikintoms
tradicijoms. Jis mano, jog pabėgėlius iš tiesų tikslingiausia būtų vadinti „atbėgėliais“, kurie ne tik nesistengia pritapti prie kitos kultūros, o atvirkščiai – primeta savąją.

Deja, dauguma Vakarų Europos politikų kol kas nesupranta, kad rekomenduodami mažėjantį gyventojų skaičių kompensuoti kitataučiais, lietuvių, latvių ir kitas
mažąsias ES tautas jie pasmerkia išnykimui. Tą pavojų būtina argumentuotai aiškinti ir kovoti už gyvybinius Lietuvos interesus, o mes tik nuolankiai priimame beveik
viską, kas mums siūloma…

Matau, jog Lietuvos politinis elitas mielai sutinka, kad Lietuva taptų, pagal ES kūrėjų Žano Monė ir Robero Šumano planus, projektuojamų Jungtinių Europos Valstijų
paribio zona, patarnaujančia turtingesniems regionams. Nesu sąmokslo teorijų kūrėjas, vertinu faktus ir tendencijas. ES vadovai, o paskui juos ir mūsų euroentuziastai
 nenustodami kartoja, kad Eurozona, be Europos Sąjungos tapimo politiniu vienetu, tinkamai nefunkcionuos. Negirdėjau, kad taip būtų siūloma suvienodinti Europos
Sąjungoje gyvenančių žmonių pajamas, ar socialines garantijas. Suprantu, jog tuo visiškai nesuinteresuotos Vakarų Europos šalys, kurių ekonomiką šiandien kelia
beveik trečdalis lietuvių, kuriuos praradome vos per ketvirtį amžiaus! Puikiai prisimenu mūsų tautos dainiaus Justino Marcinkevičiaus žodžius, kai jis sakė, kad jam
verkia iš skausmo širdis dėl visų tų Lietuvos vaikų, kurie buvo priversti išvykti iš Tėvynės.

Akivaizdu, jog Europos Sąjungą pasiekęs pabėgėlių srautas tapo nevaldomas dėl tinkamos išorinių sienų apsaugos nebuvimo. Be to, imigrantų skaičius viršijo
Vakarų Europos šalių ekonomikų darbo jėgos poreikį. Susiklosčiusios situacijos įkaitais verčiamos tapti naujosios ES šalys narės, kuriose ekonomikos augimas
turėjo mažinti emigracijos tempus ir paspartinti tautiečių sugrįžimą į Tėvynę. Ne sykį esu minėjęs, jog svarbiausiu Lietuvos Respublikos užsienio politikos tikslu
turi tapti siekis susigrąžinti emigravusius lietuvius ir palankiausių sąlygų tam sukūrimas. Mums reikia Europos Sąjungos paramos ne pabėgėlių priėmimui, o šimtų
 tūkstančių mūsų tautiečių susigrąžinimui, kas atlaisvintų darbo vietas ir palengvintų pabėgėlių priėmimą Europos Sąjungos senbuvėse.

Lenkijos, Latvijos ir kitų Rytų Europos šalių politikai pasirinko vienintelį priimtiną kelią – Europos stiprinimą per savo piliečių interesų atstovavimą. Tą patį kelią,
vieningai jungiantis su kaimynais, siūlau ir Lietuvai! Nejaugi mūsų šalies politikams didžiųjų Europos Sąjungos valstybių atstovų pagiriamasis žodis yra vertas savo
tautos interesų išdavystės ir kaimyninių šalių pozicijos nepalaikymo!? Situacija klostosi taip, kad privalome vienytis ir gelbėti tautą nuo realaus išnykimo pavojaus jau
dabar, o tam turime siekti pakeisti Europos Sąjungos politiką dėl imigrantų priėmimo ir išorinių sienų apsaugos.

Aš gerbiu visų tautų ir religijų atstovus, suprantu, kokias kančias žmonėms sukelia karai, tačiau esu tos nuomonės, jog šių žmonių problemas negalima išspręsti
Europos Sąjungoje. Tai būtina daryti tose šalyse, kuriose kyla karai ar humanitarinės problemos.

Kovai su „Islamo valstybe“ būtina visos pasaulio pilietinės visuomenės pagalba. Kartu norisi, jog jauni sirai ir irakiečiai, masiškai plūstantys į Europos Sąjungą,
įsijungtų į savanorių kariuomenes ir kovotų už savo gimtą kraštą prieš ekstremistus. Ar tai nėra logiškas noras, ar ne to tikėtumėmės iš savo jaunimo, jei mūsų šalį
ištiktų panašus likimas? Jei šimtais tūkstančių į Europos Sąjungą plūstantys imigrantai ginti savo tėvynės nenori, tada kas yra tie šimtai tūkstančių? Karo
pabėgėliai ar žmonės nepanorę ekonominę gerovę kurti savo gimtuose kraštuose? Neapleidžia mintis, kad prisidengdami nekontroliuojama pabėgėlių banga į Europą
keliauja ir tie, kurie „Islamo valstybe“ nori paversti visą pasaulį. Klausimų daug, atsakymų mažai. Akivaizdu, jog mes turime derėtis su savo partneriais, tvirtai atstovauti
lietuvių tautos interesus ir realiais politiniais sprendimais siekti savo brolių ir seserų sugrįžimo į gimtąją žemę.



 

Mažosios Lietuvos genocidui jau 71 metai

Parašė: Pilieciams.lt redakcija. Paskelbta: spalio 16, 2015, parašė Virginija Jurgelevičienė




Klaipėdiečiai susirinko spalio 16d. paminėti  Mažosios Lietuvos genocido dieną. Tie, kurie domisi istorija, šio krašto
praeitimi teigia, kad  ne baltais turėtume vadinti, nes šis pavadinimas yra naujas derinys. Taip mūsų protėvius prieš
200 metų pavadino vokiečių kalbininkas G.F.Neselmanas. Jie norėtų, kad būtume
vadinami aisčiais, nes taip romėnų istoriko Tacito buvome pavadinti beveik prieš 2000 metų.




Kiek svarbu  kaip esame  vadinami ar vakariniais baltais, ar vakariniais aisčiais, tiek svarbu, kad šitam kraštui teko
dideli išbandymai. Kodėl šiam kraštui? Todėl, kad atėję nukariautojai didžiąją dalį vietinių gyventojų asimiliavo, išvijo,
sunaikino ir net prūsų kalba ištrynė iš ten gyvenusių žmonių atminties. Pasipriešijimo grobikams simbolis lieka Didžiojo
prūsų sukilimo vadas Herkus Mantas.
Klaipėdoje minėdami Mažosios Lietuvos genocido dieną spalio 16-ąją su vėliavomis stovėjome prie paminklo prūsų
sukilimo vadui.
Per vakarinių aisčių žemę vilnijęs mirčių ir netekčių šleifas skaudžiausiai pasireiškė II- jo pasaulinio karo veiksmais ir
pokariu. Žmonės buvo naikinami, vežami, deportuojami. Klaipėdos mieste, įžengusi sovietinė kariuomenė, 1945 metais
sausio mėn. 28 d. sutiko  tik kelis gyventojus.
1939 metų kovo mėnesį okupavusi Klaipėdos kraštą nacistinė Vokietija  davė vos kelis mėnesius laiko lietuviams
palikti Klaipėdos kraštą. Tūkstančiai lietuvių buvo priversti bėgti į Didžiąją Lietuvą. O 1944 metų rudenį prasidėjo
didžioji šio krašto gyventojų evakuacija. Pabėgėlių keliai buvo nusėti lietuvių vežimais su manta. Bet ne visi spėjo
pasitraukti. Daug pabėgėlių užklupo negailestinga Raudonosios armijos banga.
Pamiršti to negalima. Apie Klaipėdos krašto žmonių vijimą iš gimtųjų namų, kuris prasidėjo 1939 m. kovo mėn. Ir apie
jų naikinimą II pasaulinio karo pabaigoje bei pokario laikmečiu kalbėjome prie 1923 metų sukilimo paminklo Skulptūrų
parke.






 
SU GILIU LIŪDESIU PRANEŠU, KAD PO SUNKIOS IR ILGOS LIGOS

MIRĖ MŪSŲ NARĖ

,ALDONA STEFANIJA LIAUDANSKIENĖ
,
TEBŪNA JAI LENGVA LIETUVOS ŽEMELĖ!

 
UŽJAUČIAME GIMINES IR ARTIMUOSIUS

DALYJAMES SKAUSMU IR LINKIME STIPRYBĖS,

NETEKUS BRANGAUS ŠEIMOS NARIO!



Norėdami tobulinti KJPŽB darbą, paskaitykite įstatus, kad


 viskas butų aišku.(spausti čia)



Lietuvos pensininkų susivienijimas yra 7 psl. iš kairės 
Šitą svetainę tvarko Aldona Marija Gedvilienė

 
         VISŲ ŽMONIŲ MOTO: 
     Yra tik viena religija - meilės religija.                                            
  Yra tik viena kasta – žmonija.
  Yra tik viena kalba – širdies kalba.
  Yra tik vienas Dievas ir Jis yra visur. (Satja Sai Baba).
  Mylėk savo artimą!!! (Palaimintasis Šv. Jonas Paulius II).
***********************************************
KVIEČIAME PADOVANOTI MŪSŲ BENDRIJAI 2%
KODAS 302758598 sąsk. Nr.LT137044060007819519

BŪSIME DĖKINGI!


Šiandien vykusioje spaudos konferencijoje socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pristatė planus kitąmet didinti pensiją. Pasak ministrės,
siekiant pensijas didinti nuosekliai, nuo kitų metų liepos 1 d. jos turėtų didėti vidutiniškai 6 procentais, vidutinė pensija galėtų didėti apie 16 eurų.



25/08 įvykusio susitikimo:

LIETUVOS PENSININKŲ SUSIVIENIJIMO PREZIDENTĖS PRANEŠIMO TEZĖS
1.     Lietuvos konstitucija 53 straipsnis: Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei
paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamas medicinos pagalbą valstybinėse gydymo
įstaigose teikimo tvarką. Labai keista, kad Lietuvos Konstitucijoje nėra užtikrinta nei Prezidentės nei Seimo nei
vyriausybės atskaitomybės - atsakomybės už Lietuvos pilietį. 21 straipsnis skelbia, kad Lietuvoje žmogaus oruma
gina įstatymas...
2.     Pakalbėkime apie Lietuvoje gyvenančius vienišus neįgalius pensininkus...Kiek įstatymas saugo jų orumą? Vien
Klaipėdoje jų apie 1500., pensijos mažos, yra jų išsireiškimas: „viena pensija ir du kambariai “ – kaip išgyventi?
įstatymai taip sureguliuoti, kad peržengus ribą nors 5 eurais – nepriklauso nemokama slauga, o turėtų būti nemokama...
Našliai gauna našlės priedą, o vienišiems neįmanoma sudurti galą su galu...Vieniši pensininkai miršta vieni savo
namuose, tai siaubinga, nes neturi galimybės susimokėti už slaugą...Juos laidoja savivaldybė savo lėšomis, prilygina
bomžams...                                                                           
 Remiantis Jungt.Tautų konvencija su kurią Lietuva pasirašė sutartį 2010 m. – Neįgaliųjų teisių konvencijos 28 straipsnis: pakankamos gyvenimo sąlygos ir socialinė apsauga siūlo:                   
a). Pensinio amžiaus vienišus neįgaliuosius įsskirti į atskirą grupę.                                               
 b). Siekti, kad jų neįgalumo pensijos būtų padidintos iki MMA lygio.                                                     
c). Siūlyti Seimui peržiūrėti LR įstatymus ir įvesti atitinkamas pataisas, suteikiančias jiems oresnį gyvenimą.                                                                                                                                     d).   Skirma Kondrotienė – buvusi viceministrė, dabar JAV labdaros fondo „Heifer International“ valdybos narė, ji atsakinga už Rytų ir centrinės Europos regioną. siūlo
pakeisti našlių pensijas į vienišų pensijų priedą, nes skurdo problema opiausia visiems vienišiems pensininkams,
nesvarbu, ar jie našlauja ar niekad nebuvo vedę.
Vienišų neįgalių pensininkų problema laukia skubaus sprendimo, tai - politinis klausimas...
Prašau atkreipti dėmesį į tai, norėsime paaiškinimo...                                                                                  
3.      Kodėl ministerija stabdo gerontologijos skyrių steigimą? Gal čia galioja kai kurių gydytojų pasakymas: „tai ką, ar
mes visus skyrius pensininkais užguldysime?“ Nesigėdi gydytojai pacientui pasakyti: „ar žinote kiek Jums metų, tai
ko Jūs atėjote?“ Norisi paklausti, tai kur tas Konstitucijos įstatymas, kuris gina žmogaus orumą – nes jis neveikia, tik popieriuje parašytas. HOSPISAS.
4.   Pas specialistus patekti sudėtinga, reikia laukti po kelis mėnesius, atsitinka, kad žmogus ir nebesulaukia
pagalbos. Atrodo, Prezidentė jau susirūpino, kad nereikėtų laukti po 2-3 mėn. kol patenki pas gydytoją,
dėkojame jai už rūpestį...                                                                                                                                             
5.       Viena iš soc.reik.ir darbo ministerijos ministrės patarėja, man užklausus apie slaugą parašė: kiekviena
savivaldybė turi galimybę papildomai finansuoti labai reikalingas žmonėms priemones, ar mūsų savivaldybė praktikuoja
tai? Teko girdėti, kiek daug ji sutaupo pinigų.                   
6.      Girdėjome, kad ligų profilaktikai skiriami dideli pinigai, norime sužinoti, kas konkrečiai daroma toje srityje,
laukiame Jūsų paaiškinimų...                                                             
7.      Pensininkams labai reikia psichologo pagalbos, ar ruošiamasi įsteigti jų etatus? Prie bendruomenės namų gerai būtų toks specialistas                                                                       
8.     Ar ne laikas pagalvoti apie didesnį slaugos namų skaičių, šiuolaikinių slaugos namų statybą –, kuriose žmonės jaustųsi šiuolaikinėse gyvenimo sąlygose.               
9.     Kaip naudojamos Ligonių kasos lėšos? Kodėl žmonės už visą darbingą laikotarpį, mokėjusieji įnašus į Ligonių kasą, o tame tarpe ir dirbantieji pensininkai ir dabar mokantys, turi mokėti už įvairius tyrimus? Turime faktų, kai gydymo įstaiga nieko nepranešusi pacientui – nurašo nuo sąskaitos pinigus už paslaugas, ar tai teisėta?
 10.   Labai stebina pensininkų diskriminacija dėl amžiaus. Įvairios sveikatos programos neįtikėtinai apriboja žmonių
amžių. Labai prašome SAM peržiūrėti tas programas, nes tokia diskriminacija tikrai neteisėta. Ar tiesa, kad,
jeigu gydymo programoje nurodyto amžiaus žmonės nemoka už paslaugą, o viršiję nustatytą amžiaus ribą –
moka?                                                                                                                                                     
11.    Skelbiamos sveikatos programos dažnai nepasiekia pensininkų, kartais informuojama per miesto spaudą, tačiau
retas pensininkas gali sau leisti nusipirkti laikraštį. Reikėtų sugalvoti geresnę informavimo priemonę...
12.     Lankantis pas šeimos gydytoją, apsilankymo rezultatai priklauso nuo gydytojo moralinių savybių: jautrus,
atsakingas, reiškia Tau pasisekė...Aplamai dvasinė tautos devalvacija ypatingai jaučiasi medicinoje...Būtina atgaivinti 
individualią Hipokrato priesaiką. Į ligos atsiradimo priežastį niekas nesigilina – gydo tik ligos pasekmes: žmogus
įspraudžiamas į užburtą ratą: vaistai su pašaliniu poveikiu sukelia naujus simptomus ir vėl naujus vaistus – tai
nepaprastai kenkia paciento sveikatai. Kokios priemonės gali tai sustabdyti – tai jau SAM problema...                                         
13.     Apie psichinių ligonių gydymą ir priežiūrą. Keistas įstatymas nenustoja stebinti: tik psichiniam ligoniui sutikus
galima guldyti į stacionarą, ar tai logiška? Nustatytas neveiksnumas, paskirtas globėjas ir jis kartu su gydančiu
gydytoju gali spręsti, kada jam reikalingas gydymas stacionare. Priešingu atveju tokie ligoniai terorizuoja šeimos
narius ar kaimynus, darosi pilna baimės atmosfera, nes žmonės bijo ką nors nemalonaus tokiam pasakyti, kad iš
keršto nepadegtų durų ar automobilio...Būtinai reikia peržiūrėti šitą situaciją ir nedelsiant imtis priemonių įstatymui
pakeisti.
14.      Keistai atrodo medicinos įstaigų praktika, kai ligonis prieš operaciją siunčiamas į vaistinę pirkti visų priemonių
reikalingų operacijai: chalatų, instrumentų, vaistų (sumokėjo žmogus apie 800 – 900 litų, ar tai teisėta?
15.    Dar pasitaiko atvejų, kai gydytojų kabinetai būna antrame ar trečiame aukšte, kur neįgalus žmogus negali
pasiekti. Reikalavimas buvo paskelbtas jau seniai, tačiau ar kas nors kontroliuoja, kaip jis vykdomas?
16.   Labai žmonės smerkia gydytojus, „parsidavusius“ įvairioms formacinėms firmoms ir jų nelegalioms „specializacijomis
ar tobulinimosi kursais“, kurios vyksta įvairiuose kurortuose.
17.    Labai stebina SAM neūkiškumas, kai ruošiami specialistai užsienio valstybėms. Ar nereikėtų grįžti prie ankstesnio
plano, kai jaunieji specialistai turėdavo atidirbti po 2 metus ir tik po to turėjo teisę keisti savo darbo vietą.
18.   Devalvuota tautos moralė jau nebestebina nieko, ar tai ne mūsų auklėjimo pasekmė? Kaip gali mokytojas mokyti
gerbti vyresnį ar neįgalų žmogų, kai neretai - jis pats bijo savo mokinių, kas tai, leiskite paklausti?  
19.   Labai svarbios ir reikalingos senjorams reabilitacijos paslaugos. Praktiškai, kiekvienas senjoras turėtų turėti
teisę kartą metuose gauti nemokamą reabilitaciją, ypatingai po gydymosi stacionare ar po operacijų. O kodėl
negalėtų suteikti galimybę pensininkui, kuris per metus nesikreipė nei karto pas gydytoja – kaip premija – kelialapį
į sanatoriją, pasvajoti irgi reikia...
20. Mes, Lietuvos pensininkų susivienijimas, Jūsų, kaip ministerijos atstovo, Zdislav Kvarciany, prašysime pagalbos, 
kad padėtumėt suorganizuoti tokio pobūdžio susitikimą visos Lietuvos mastu, nes panašios informacijos visiems trūksta.
21. HOSPISAS



TU BUVAI NUOSTABUS MŪSŲ MUZIKANTAS, 
O DABR IŠĖJAI IR NIEKADA NEBEGĮŠI, 
MIELAS STASELI GLIEBAU, LIŪDIME TAVĘS KARTU SU
Tavo žmona ir artimaisiais - tebūna lengva
Tau Lietuvos žemelė!!!




Seimas po pateikimo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam įstatymo projektui, kuriuo siūloma 2016 m.
pradėti mokėti kompensacijas senatvės pensijų gavėjams, kurie 2010-2011 m. dirbo ir dėl to jiems papildomai buvo sumažintos
gaunamos pensijos.


   LR Seimo valdybos 2013-02-06 Nr. SV-S-68 sprendimu Seime yra sudaryta darbo grupė LR Rinkimų kodeksui parengti
iki 2015m. spalio  01 d. ( Įstatymų projektai, NVO siūlymai, tobulinti, taisyti Įstatymus pateikti Seimui registruotai).
Tai sprętų priežastines problemas:  neteisingų rinkimų, finansavimo  ir valstybės valdymo tobulinimo klausimus, o dabar
tik amžinas pasižaidimas. Reikia, kad supratingi, valstybiškai mąstantys Seimo nariai, Bendruomenės/NVO  rinkusios
tiesiogiai  71 Seimo narį reikalautų, kad tinkamai bųtų pataisyti Rinkimų  įstatymai ir perkelti į Rinkimų  kodeksą.
Tuomet ženkliai išsispręstų ir finasavimo proiblemos, būtų kandidatai vienodose sąlygose. Visuose rajonuose/miestuose  privalo Bendruomenės/ NVO, Rinkimų komitetai, nebiudžetinės mažosios partijos privalo  veikti koordinuotai ir  kreiptis , (Prisegta galimi kreipimosi (reikalavimo) projektai su paaiškinimu žmonėms kodėl taip reikia...)

  trys  variantai:
1. kai kreipiasi Rinkėjai;
2. kai kreipiasi NVO, Bendruomenės į savo apygardos išriktą Seimo narį;
3. Kai kreipiasi NVO, Bendruomenės į Seimą).


  (Pagerintas merų rinkimas, paskatino  rinkėjų  aktyvesnį dalyvavimą valstybės valdyme).

( Šviesti, paskleisti Bendruomenems (NVO) svetainėse ir  koordinuotai organizuoti vykdymą... )
  Bendruomenės (NVO), intelektualai dalyvautų įgyvendinant siekį - patobulinti demokratiškai Valstybės
valdymą?
  Reikia reikalauti (prisegta),  kad  Seimas įtrauktų į 2015 m. Seimo sesiją svarstymui keliamus klausimus ir pataisytų
rinkimų įstatymus. Būtina, kad  Vietos bendruomenės, NVO tiesiogiai  išrinkusios  viemandatininkus savo rajone/mieste,
(žinotina, 71 vienmandatininkas yra Seimo dauguma),
kreiptūsi atsiskaityti kaip vykdo rinkiminius įsipareigojimus,
ką teiks taisyti  valstybės valdyme  ir ar pateiks sukoordinuotus Lietuvos bendruomenių, NVO reikalavimus. 
Prisegtus ruošinius,  patobulinus ir įteiktus vienmandatininkams, tuomet jie žinotų,  kad turi darbdavius... būtų atlikta 
rinkėjo pilietinė pareiga. Jaunimas galėtų paveikti  būti neabejingais savo tėvus, senelius... ir atvirkščiai.


  Pagarbiai, Vincentas Jasiulevičius

 



MŪSŲ JANYTĖ STAIGIAI IŠVAŽIAVO TEN IŠ KUR NEGRĮŽTAMA


Užjaučiame visus artimuosius ir mūsų kolektyvą
gedinčius nuostabios draugės - tebūna Jai lengva
Lietuvos žemelė (jos mirtis - tai mūsų institucijų sveikatos
priežiūros trūkumas - jei būtų privalomas sveikatos tikrinimas
 nors kartą metuose - ji šiandien dar būtų su mumis!).

Dėmesio, naujausia informacija
Pensininkai kyla į kovą (40)
2015 balandžio mėn. 23 d. 10:05:08
Darius ČIUŽAUSKAS, zinios@vakarozinios.lt
Apie orią senatvę svajojantys lietuviai buriasi po nauja vėliava. Kiek daugiau nei mėnesį gyvuojančio
Lietuvos pensininkų susivienijimo prezidentė Aldona Marija Gedvilienė tiki, kad tik bendromis
jėgomis pavyks atkreipti valdžios dėmesį į visą gyvenimą Tėvynės labui dirbusius, tačiau nepelnytai
užmirštus ir skursti pasmerktus žmones.
„Mūsų jėga - vienybė. Ir mes šito negalime niekada pamiršti. Turime susitelkti prieš tuos, kurie nori
mus galutinai pražudyti. O tam reikia vienybės ir ne bet kokios, o pačios stipriausios.
Todėl ir pakvietėme susitelkti visus Lietuvos pensininkus į bendrą kovą“, - pradėdama pokalbį
su „Vakaro žiniomis“ sakė A.M.Gedvilienė.


- Kodėl reikėjo dar vienos pensininkus vienijančios organizacijos?

- Todėl, kad visos partijos Lietuvą tik skaldo. Nėra vieningo fronto, kuris galėtų pareikšti liaudies
balsą, išsakyti paprastų žmonių nuomonę visais gyvenimo klausimais ir dėl kylančių problemų.
- Į savo gretas kviečiate ne tik garbingo amžiaus žmones?
- Pensininkai turi gyvenimo patirties ir gali padėti jaunimui, kuris, nors ir turi daug savo organizacijų,
yra nesubrendęs ir gali padaryti klaidų. O tariantis su senjorais situacija bus visai kita.
Į susivienijimą priimame visus nuo 18 metų. Tad kylančias problemas spręsime visi kartu - jaunimas,
vidutinio amžiaus ir pagyvenę žmonės. Taip jas pavyks gerai išnagrinėti ir galėsime siūlyti sprendimų
variantus prezidentei, Seimui ir Vyriausybei.
- Senjorus, kaip ir likusius lietuvius, valdžia prisimena tik prieš rinkimus. Tikite, kad jūsų balsą išgirs?
- Jei kalbėsime visos Lietuvos mastu, privalės išgirsti. Pensininkų, kaip ir kiekvieno visuomenės
sluoksnio, interesus būtina ginti. Visi puikiausiai mato, kiek žmonių palieka Lietuvą, nes su jais
nesiskaitoma, - ne tik mokamas išgyventi neleidžiantis atlyginimas, bet ir žeminamas orumas.
Žmonės savo šalyje tiesiog moraliai nesijaučia gerai.
- Vadovaujate ir Klaipėdos miesto jungtinei pagyvenusių žmonių bendrijai. O šie metai uostamiestyje
paskelbti Senjorų metais ir tam iš miesto biudžeto numatyta skirti daugiau kaip 335 tūkst. eurų.
Jaučiate tai?

- Jausmas dvejopas. Kai kas senjorams daroma, bet dažniausiai viskas lieka tik kalbų lygio. Norėjome,
kad per metus pensininkų sveikata vieną kartą būtų patikrinta iš pagrindų, bet į šį mūsų pageidavimą
niekas nekreipia dėmesio. Išsiaiškinome, kad tokia galimybė yra, tik niekas mums neteikia informacijos.

- O ko reikėtų, kad garbingo amžiaus Lietuvos gyventojai būtų laimingi?

- Žmonių pasisavintas pensijas turi grąžinti ne patrupindami kaip lesalą viščiukams, o iš karto.
Padoriai ir kaip priklauso. Tuo labiau kad tokių mažų pensijų kaip Lietuvoje nėra nė vienoje Europos
Sąjungos valstybėje. Argi gali žmogus pragyventi iš tokio minimumo? Jis paverčiamas visiškai niekuo,                                                
o juk pensininkas visą gyvenimą dirbo Tėvynės labui, atidavė jai savo jėgas ir sveikatą. Ir šitaip
pasiaukojęs šiandien turi gyventi baisiausiame skurde, pirkti tik nukainotus produktus. Tai apie kokį
orumą galima kalbėti? Mūsų, pensininkų, situacija tragiška ir niekas iš valdžios apie tai nenori žinoti.
Paprasčiausiai užsimerkia.

    http://play-flash.ru/load/0-0-0-363-20&quot




                                     Gyvenk, kovok ir nenustok vilties!
     Stipri valia, užgrūdinta kaip plienas,
                                       Atvers duris į laimingą ateitį

Ištikimiausiems portalo "Du Pasauliai" skaitytojams, EMC "Du Pasauliai" kursų ir seminarų dalyviams - bendra 2015-ųjų (Medinės Ožkos) metų astrologinė prognozė 
Prognozę paruošė EMC "Du Pasauliai" astrologė Skirma Liepienė 
 Kalendoriniai metai prasideda sausio 1 d., astrologiniai metai – kovo 21 d., kuomet prasideda naujas Zodiako ratas. O 2015 metų vasario 19 d. prasidės Medinės Ožkos
metai, kurie pakeis Arklio metus. Metus, kurie reikalavo daug darbo, energijos, kurie neleido atsipūsti net tada, kai atrodydavo, jog viskas padaryta ir seniai pabaigta. 
Ožka kitokia: ji į daug ką žiūri paprasčiau, tačiau aršiau  gina savo principus, audringiau reaguoja į kritiką. Bet moka linksmintis, siautėti, apversti pasaulį aukštyn kojomis.
Ir svarbiausia -  ji tai daro nepiktai. 
Medis astrologijoje siejasi su  mėlyna ir žalia spalvomis. Pati Ožka pagal Vakarų horoskopą labiausiai atitinka Vėžio ženklą, liepos mėnesį,
kai viskas palinkui žalia. 
Ožkos metai yra labiau kolektyviniai, nei individualūs. Ožka įsitikinusi, kad niekas negali gyventi vienas, visiems
reikia savos bandos. Tačiau ji neužima vedlio pozicijos, nesiveržia užkariauti naujų teritorijų. O ir bandoje gyventi saugiau.
Ji prisirišusi prie šeimos, prie savo namų, yra linkusi padėti kitiems. Nepamiršta ir savęs. Iš bendravimo, paslaugų išpeša
maksimalią naudą. Ožka – užsispyrimo, kaprizingumo simbolis. Ir tuo jūs galėsite šiemet įsitikinti.
Ožka nedisciplinuota, neturinti ryškaus laiko pojūčio, išsisukinėjanti,
sugebanti daugelį išvesti iš kantrybės. Visa tai dabar pasijaus labai ryškiai.
Yra vilties, kad metai bus šiek tiek ramesni, juose bus mažiau staigių, netikėtų posūkių ir politikoje,
ir kiekvieno mūsų gyvenime. 
Atsakomybė – labai slidus reikalas ir nors Ožka pranašauja, kad tapsite atsakingesni, vilties mažoka. 
Tai metai, kai žmonės daugiau laiko leidžia gamtoje, atsigręžia į ekologines problemas, rūpinasi sava aplinka. Tačiau visada turi būti tas, kas pastūmėja į vieną ar kitą veiklą.
Sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos klausimai, nauji produktų žymėjimai ar net  įstatymai bus priimti
rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje. Ir tai taps rimta diskusijų tema. 
Šiais metais netrūks parodomųjų programų ir falšo.
Ir tikrai seksis tiems, kas mokės save parodyti, pateikti, parduoti savus gabumus, darbus. Taigi šiais metais suklestės
ne tik teatrai, reklamos agentūros, bet ir tie, kas gražiai šneka, bet mažai dirba. 
Metai bus kupini ginčų, debatų, bandymų išsikovoti naujas pozicijas.
Netrūks minčių, kad žolė kaimyno sode žalesnė. Tačiau tai ne mūšių ir ne kovų metai. Visas problemas bus galima išspręsti
taikiai, jei tik nepasitaikys Ožys su ilgesniais ragais. 
Bendrame kontekste sudėtingesnis nusimato pavasaris, ypač kovo mėnuo, kai Marsas su Plutonu sudarys nepalankų aspektą.
Tuomet bus didesnė aštrių situacijų, karinių konfliktų ir net sprogimų tikimybė. 
Bet jei jūs nusprendėte tą Ožką pamaloninti iš anksto, sutikdami
Naujuosius metus, tuomet laikykitės elegancijos, lengvumo principų. Neapsunkinkite nei savo drabužių, nei vaišių stalo.
Tiks viskas, kas yra lengva, žalia, vasariškai gaivu.  Galima ne tik žolę ant stalo dėti, bet ir parūkyti ar senį su ožio barzda
atsivesti :)
Ir labai svarbu Naujuosius metus sutikti kompanijoje. Kokia gi Ožka be savos bandos? 
Kol Ožka  valdys, iki pat 2016 metų vasario 7 d. ramybės ir pastovumo tikrai nebus. Bet bus smagu.  Tokia jau ta Ožka :)
Linkime, kad metų simbolio - ožkos - kaprizai virstų norais, užsispyrimas - atkaklumu, o darbai - pergalėmis! 
EMC "Du Pasauliai" 



LABAI SVARBI INFORMACIJA


Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritaria, kad yra tikslinga skatinti pradedančius verslą ir sunkumus
patiriančių visuomenės grupių verslumą. „Kviečiu Seimo narius pritarti Socialinio draudimo įstatymo pataisoms
ir visus pradedančius savarankiškai dirbti vienerius metus nuo pirmosios veiklos pradžios atleisti nuo „Sodros“
įmokų. Tai garantuotų geresnes starto pozicijas jauniems verslams“, - pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo
ministrė Algimanta Pabedinskienė.

 
Lietuvos pensininkai kviečiami vienytis



Labas vakaras gerb. Aldona Marija,
Jūs atliekate labai vertinga ir prasmingą darbą. Jūsų leidžiamas laikraštis pristato bendrijos veikla, plečia bendrijos narių akiratį, manau, kad ir pritraukia naujų narių,
kuriems aktuali jūsų bendrijos veikla. Sėkmės darbuose.
k.mockus


Sveika, mieloji,
dėkoju Jums už ryžtą, darbą ir iniciatyvą,
kad siekiate tikslo ne dėl savęs, o dėl visų Lietuvos žmonių. Pasveikinkite 
visus susirinkusius , atsiprašykite už mus-vilniečius, kurie pritrūkome 
laiko atvykti į Jūsų šventos inciatyvos įtvirtinimo susirinkimą.                                                           
Adv. Aldona Birutė Janavičienė

Laba diena,
2014-12-06.
labai dėkoju už kvietimą. Gaila, kad gavau tik šiandien. Sveikinu su nuostabia idėja, kuri tikrai reikalinga, juk
Lietuvos pensininkai didelė jėga jie , ko gero, greitu laiku bus viena didžiausių jėgų Lietuvoe, juk darbingo
amžiaus žmonių tik mažės prie tokios mūsų vyriausybės politikos. Kalu apie Lietuvos jaunimą, kuris masiškai
emigruoja, o ne apie tuos užsieniečius, kurie užplūs Lietuvą. Jei pasiseks, būtinai sudalyvausiu. Jau pranešiau
kai kuriems savo  rato pensininkams, Siunčiu Jums Klaipėdos ir Kretingos Tau (MČTAU) filialų koordinates, nors
gal jas ir turite. 
 
Pagarbiai
Nina Šukelienė
pensininkė, lektorė P.S. Mano pritarimą tikrai turite.                                                                             
 
 
Lietuvos pensininkų partijos pirmininkas Vytautas Kadžys
Sveikinu visus Lietuvos pensininkus kuriančius naują pensininkų organizaciją Lietuvos pensininkų reikalų
organizaciją – sąjūdį būsimu pavadinimu Lietuvos pensininkų susivienijimą, mums, partijos nariams joje
dalyvauti neleidžia įstatai, tačiau bendradarbiausime tai tikrai... Pritarimą tikrai turite
                                                                                                                                                            
                                                
Ačiū, miela Aldona Marija už laikraštėlį Nr.20, 
Žaviuosi Jumis ir Jūsų taip reikalinga veikla.
Tegul prieššventinės geros, šiltos, gyvenimo meile trykštančios energijos 
aplanko Jūsų ir kiekvieno pagyvenusio Lietuvos žmogaus
 
 

                      
Klaipėdos senjorams būtina skirti daugiau dėmesio

Pranešimas spaudai
2015-04-09Klaipėdos senjorai kviečiami į Auksinių vestuvių šventę
 
2015- ieji Klaipėdos mieste paskelbti Senjorų metais, todėl šiemet uostamiesčio senjorai
sulaukia ypatingo dėmesio. Viena iš Savivaldybės dovanų pagyvenusiems žmonėms –
Auksinių vestuvių šventė. Tikimasi, kad pirmą kartą ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje
organizuojamas renginys, sulauks ilgamečių porų susidomėjimo bei dar labiau sustiprins
jų vienybę ir suteiks galimybę pabūti kartu su kitomis ilgus metus kartu nugyvenusiomis
šeimomis.
 Į Auksinių vestuvių šventę kviečiamos visos senjorų poros, kurios 2015 metais švenčia
savo Auksines vestuves, ar kurios prieš 2-3 metus jas jau atšventė bei kurioms iki bendro
gyvenimo 50-mečio likę vos keleri metai. Poros, būtent šiais metais keliantys Auksines
vestuves, galės sudalyvauti ypatingoje ceremonijoje.
      Planuojama, kad Auksinių vestuvių šventė vyks Klaipėdos miesto Santuokų rūmuose
spalio pirmąjį šeštadienį (spalio 3 d.). Pasak socialinių reikalų departamento direktorės
Audros Daujotienės, tradiciškai lietuviai būtent rudenį švęsdavo vestuves:
„Rudenį, pasibaigus darbymečiui, lietuviai kelia vestuves, todėl šiai šventei parinkome
būtent tokią datą. Manome, kad žmonės santuokoje praleidę 50 metų verti išskirtinės
pagarbos, todėl norime padovanoti jiems ypatingą dovaną ir taip padėkoti už šeimos,
kaip vertybės puoselėjimą.“
 Kadangi Auksinių vestuvių šventė Klaipėdoje organizuojama pirmą kartą, jos sėkmė didele
dalimi priklausys ir nuo jubiliatų aktyvumo bei noro pabūti kartu. Šventės scenarijus kol kas
nėra išgrynintas, jį lems tai, kiek porų norės joje sudalyvauti. Klaipėdos miesto savivaldybės
administracija kreipiasi ir į pačius jubiliatus, ir į jų vaikus bei anūkus, kad jie paskatintų ir
pakviestų savo tėvus ir senelius dalyvauti jiems skirtoje šventėje, nes neretai senjorai
Sidabrinių, Auksinių ar Deimantinių vestuvių ceremonijai ryžtasi būtent paskatinti artimųjų.
 Senjorai, norintys dalyvauti Auksinių vestuvių šventėje kviečiami iki birželio 1 d. registruotis
– atvykti į Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių, S. Šimkaus g. 11, Klaipėda, 7 kabinetą
arba paskambinti tel. nr.: (8 46) 41 05 34, (8 46) 41 05 36, (8 46) 41 23 97.
Renginys ir jo metu vyksiančios Auksinių vestuvių ceremonijos – nemokamos.
 Jei Auksinių vestuvių šventė sulauktų uostamiesčio senjorų susidomėjimo, mąstoma,
kad ji galėtų tapti tradicine miesto senjorams skirta švente.
 
 
Viešųjų ryšių poskyris,
Tel. nr. (8 46) 39 32 29


KVIEČIA MOKYTIS

Studijų pradžia 2015 m. rugsėjo mėn. 
Prašymus studijoms priimame iki 2015 m. liepos 1 d.
 
                     
Studijų kryptys: 
              Organizacinė psichologija
                  Praktinė psichologija
  PSICHOLOGIJOS AKADEMIJA - 
žinios kiekvienam gyvenimo atvejui
 
Per 2 metų modernias, neformalias studijas jūs:
  • išmoksite taikyti psichologijos žinias darbe ir tarpasmeniniuose santykiuose;
  • geriau suprasite save ir kitus, sugebėsite lengviau bendrautispręsti konfliktus, įveikti stresą, medituoti ir dar daug ką;
  •  išmoksite pasiekti užsibrėžtų tikslų;
  • išmoksite efektyviau valdyti save ir kitus;
  • svarbiausia – išmoksite gyventi sąmoningiau, turiningiau ir džiaugsmingiau.
  
Psichologijos akademijoje galima studijuoti organizacinę ir praktinę psichologiją.
 
 
 
Mūsų misija suteikti psichologijos žinių ir praktinių įgūdžių žmonėms, norintiems sąmoningai kurti savo ir savo aplinkos ateitį, gyventi prasmingiau ir džiaugsmingiau.
Kaip ją įgyvendiname
Akademijoje taikoma unikali mokymo sistema TPĮ (T – teorija, P – praktika, Į – įrankiai), per trumpą laiką leidžianti išmokti daugiau. Kiekvieno dalyko studijas sudaro trys elementai: teorinės žinios, jų įprasminimas per asmeninę patirtį ir praktinis metodų taikymas. Studijų tikslas – ne formalus išsilavinimas, čia mokoma to, kas turi praktinę vertę. Tuo šios studijos iš esmės skiriasi nuo akademinių studijų: daugiau bendravimo, asmeninės patirties ir diskusijų. Daugiau tikro gyvenimo.
 
Patogus tvarkaraštis dirbantiems
Akademijoje užsiėmimai vyksta du kartus per mėnesį (išskyrus vasaros mėnesius) penktadienį po pietų ir šeštadienį.
 
 
 
 Priėmimas
Į akademiją priimami asmenys turintys aukštąjį išsilavinimą ir ne mažiau kaip vienų metų darbo patirtį.
Stojamųjų egzaminų nėra.
Priimama atsižvelgiant į testo ir priėmimo komisijos įvertinimą.
 
Akademijoje dėsto:
Doc. dr. Gintaras Chomentauskas
Doc. dr. Visvaldas Legkauskas
Dr. Edita Dereškevičiūtė
Olegas Lapinas
Jurga Bajoriūnienė
Elona Ilgiuvienė
Zenonas Streikus
Erna Petkutė
Žydrė Arlauskaitė
Nijolė Daugienė
Lauras Balaiša
Justinas Burokas
ir kiti.
 
Daugiau informacijos:
Tel. (8 5) 262 67 63
 
Organizacinė psichologija
Šios krypties studijos suteiks tų psichologijos žinių ir įgūdžių, kurie gali padėti darbe: pažinti, ugdyti, motyvuoti darbuotojus, tapti efektyviu organizacijos ar padalinio lyderiu, sistemiškai valdyti personalą, atlikti vidinius tyrimus, suburti ir valdyti darnią komandą, pasinaudoti psichologijos dėsniais reklamos ir pardavimo srityse, efektyviai daryti įtaką, spręsti kylančius konfliktus ir pan. Šią kryptį rekomenduojame pasirinkti vadovams, personalo specialistams, pardavimo, viešųjų ryšių ir reklamos specialistams arba ketinantiesiems eiti panašias pareigas ir norintiesiems išmokti efektyviau dirbti su žmonėmis.
Pagrindiniai studijuojami dalykai:
  • Savęs pažinimas skirtingų asmenybės teorijų šviesoje
  • Bendravimo psichologija
  • Konfliktologija
  • Stresas ir jo valdymas
  • Organizacinė psichologija
  • Personalo vadyba
  • Tyrimai organizacijoje
  • Pardavimo ir pristatymo psichologija
  • Derybos
  • Susirinkimų valdymas
  • Lyderystės strategijos ir darbuotojų motyvavimas
  • Ir kitos organizacijos darbe ir asmeniniame gyvenime pritaikomos programos
 
Yra galimybė pasirinkti  papildomas sesijas iš praktinės psichologijos kurso.
 
 
Praktinė psichologija
Šios studijos padės pažinti save ir kitus, suvokti santykius tarp žmonių ir juos valdyti, suprasti, kaip formuojasi santykiai, kaip vystosi asmenybė, supažindins su psichoterapijos pagrindais ir pan. Šios krypties studijos rekomenduojamos asmenims, norintiems pritaikyti psichologijos žinias sau ir savo šeimai, taip pat socialiniams darbuotojams, pedagogams, personalo specialistams, vadovams, norintiems geriau pažinti asmens vidinį pasaulį. Šios krypties studijose daug dėmesio skiriama geresniam asmens ir jo sąveikos su kitais pažinimui, jos keitimui, supratimui, kaip ugdyti, teikti psichologinę paramą, įveikti krizes, valdyti grupės procesus, ir kitiems svarbiausiems žmogaus funkcionavimo aspektams.
Pagrindiniai studijuojami dalykai:
  • Savęs pažinimas skirtingų asmenybės teorijų šviesoje
  • Bendravimo psichologija
  • Konfliktologija
  • Stresas ir jo valdymas
  • Asertyvus elgesys
  • Šeimos psichologija
  • Skirtingų amžiaus tarpsnių psichologija
  • Psichologinės pagalbos pagrindai
  • Psichologija kasdieniniame gyvenime
  • ir kitos, asmeniniame gyvenime ir darbe  pritaikomos mokymų programos
 
Yra galimybė pasirinkti  papildomas sesijas iš organizacinės psichologijos kurso.


 
DARIUS REIKIS MMK švietimo gr. vadovas (STRAIPSNIS SPAUZDINAMAS GAVUS AUTORIAUS SUTIKIMĄ)
 (2014-06-05)
Dar praėjusių metų spalio 24 d. asociacijos Mano miestas Klaipėda Švietimo grupės nariai
kvietė miesto politikus diskusijai „Klaipėdos senjorų užimtumo problema: situacija ir
galimybės“. Tuomet negausiai susirinkusiame diskusijos dalyvių būrelyje mūsų senjorai
išsakė vieną svarbiausių problemų - jų iniciatyvoms stokojama patalpų. Nors miesto
savivaldybė kai kurioms garbaus amžiaus klaipėdiečių organizacijoms skiria patalpas
nemokamai, tačiau joms tenka dengti komunalines išlaidas. Tai tik simbolinį nario mokestį
renkančioms organizacijoms neretai tampa nepakeliama našta.
Ne paslaptis, jog mieste veikia nemažai jaunimo švietimo, ugdymo ir užimtumo
įstaigų ir tai bene gausiausiai savivaldybės finansuojama miestiečių socialinė grupė.
Gink dieve, nebandome supriešinti senjorų su jaunimu, nes tai, jog pastariesiems yra
skiriamas didesnis dėmesys dar nereiškia, jog jis pakankamas (pav. jaunimo vasaros
užimtumo problema). MMK Švietimo grupė tik siekia atkreipti valdžios dėmesį, jog mūsų
senjorai yra svarbi visuomenės dalis, kuriai turi būti skiriamas atitinkamas dėmesys.
Vis didėjantis pagyvenusių žmonių skaičius daro įtaką šalies ekonomikai, sveikatos,
socialinės apsaugos, švietimo sistemoms. Todėl negalime ignoruoti šios socialinės grupės
tikintis, jog ji pati išspręs savo problemas tarsi jos nebūtų mūsų visų problemos.
Šiandien vyresnio amžiaus žmonės neretai jaučiasi vieniši. Atėjo laikas, kai visuomenė
turėtų kitaip pažvelgti į senėjimo fenomeną ir siekti vyresnio amžiaus žmonių aktyvaus
dalyvavimo šeimos ir visuomenės gyvenime, darbo rinkoje, didesnio kartų solidarumo,
kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi. Sėkmingas pagalbos ir priežiūros pagyvenusiems
žmonėms organizavimas galimas tik suvokiant, norint ir glaudžiai bendradarbiaujant
žmonių kartoms ir institucijoms. Todėl MMK Švietimo grupė birželio 5 d. kreipėsi į Klaipėdos
miesto savivaldybę, kad ši įvertintų galimybę Klaipėdoje steigti „Senjorų socialinės
integracijos centrą“ ir jau kitų metų biudžete tam numatytų reikiamas lėšas.

Įvertinus demografinę situaciją ir atsilaisvinusias patalpas mažėjant mokyklinio

„Senjorų socialinės integracijos centrą“ prie Klaipėdos miesto savivaldybės. Šis centras

turėtų tapti pagrindinių Klaipėdos senjorų traukos objektu skatinančiu juos integruotis į

miesto visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. MMK Švietimo grupės idėja, paremta vizija,

jog tokio centro uždaviniai galėtų būti:

  1. Didinti pensinio amžiaus klaipėdiečių socialinę integraciją, stiprinant nevyriausybinių organizacijų funkcionavimo galimybes ir didinant senjorų užimtumą Klaipėdos mieste.
  2. Didinti pensinio amžiaus klaipėdiečių informuotumą apie mokymosi ir užimtumo galimybes, formuoti „aktyvios senatvės“ nuostatas visuomenėje ir skatinti vietos bendruomenių aktyvumą.
  3. Plėtoti mokymo institucijų tinklą bei programų ir mokymo formų įvairovę, didinti pagyvenusio amžiaus klaipėdiečių mokymo prieinamumą.
  4. Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, didinti pagyvenusio amžiaus klaipėdiečių įtraukimą į miesto visuomeninį gyvenimą ir kt.
  5. Reikia tikėtis, jog Klaipėdos valdininkai artėjant savivaldos rinkimams ras motyvacijos vystyti mūsų keliamą idėją realizacijos link ir dar šiemet galėsime pasidžiaugti realiais sprendimais, o ne tik deklaratyviu pritarimu. Ši idėja nėra nauja, tačiau kelią skinasi sunkiai ir neretai bandoma visą jos realizacijos darbą užkrauti visuomenininkams, kas mūsų manymų nėra realu dėl finansų stokos ir įtakos sprendimų priėmimui. Todėl mūsų tikslas pirmiausia atkreipti valdžios dėmesį į jau seniai egzistuojančia problemą, kurią ji, išrinkta visuomenės ir turėtų išspręsti    
.

Nuo šių metų sausio 1 d. už socialinių pašalpų mokėjimą atsakingos tampa savivaldybės. Tokiu tvarkos
pasikeitimu tikimasi sutaupyti užkertant kelią piktnaudžiavimui pinigine socialine parama. Neabejojama,
jog bent iš dalies tai pavyks įgyvendinti, nes penkiose „bandomosiose“ savivaldybėse, kuriose buvo taikyta tokia tvarka, išlaidos
socialinei pašalpai mokėti sumažėjo (pav. 2011 m. sumažėjo 20,1 proc.), o ir savivaldybės pačios turėtų
būti suinteresuotos tikslingu pašalpų skyrimu, nes sutaupytų pinigų nereikės grąžinti į šalies biudžetą.
Nepanaudotas lėšas savivaldybės galės panaudoti viešiesiems poreikiams tenkinti, tačiau kiekviena
savivaldybė skirtingai gali traktuoti tokį poreikį ir nukreipti sutaupytas lėšas, kad ir naujo savivaldybės pastato statybai.

Ne paslaptis tai, jog dėl įstatymo spragų socialines pašalpas gauna dalis nesąžiningų piliečių, o taip
neturėtų būti, todėl šioje srityje jau seniai reikėjo permainų. Nerimą kelia tik tai, jog tam, kad užkirstumėme
kelią nesąžiningųjų piktnaudžiavimui įstatymo spragomis turime papildomai motyvuoti savivaldybes
tinkamai atlikti joms pavestą darbą. Ar esame tikri, jog savivaldybių noras sutaupyti nebus aklas ir
socialiai nejautrus? Iš dalies tam užkirsti kelią gali įstatymo pataisose numatyta bendruomenių įtrauktis,
tačiau jos veiksmingumu didmiesčiuose abejojama. Klaipėdos atveju, kur nėra seniūnijų, seniūnaičių
institutas silpnas, o bendruomenių tarybos ir jų sudarymo tvarka - mistika daugeliui klaipėdiečių, reali
bendruomenių įtaka yra vargiai tikėtina. Įvertinus tai bei pastaruosius metus Klaipėdoje vedamą socialiai
nejautrią politiką (jungiamos neįgaliųjų mokyklos, benamiams uždrausta duoti išmaldos ir pan.) tikėtina, jog
šioje savivaldybėje socialinėms pašalpoms skirtos lėšos bus ženkliai sutaupytos tik ar tikrai vien
nesąžiningųjų piliečių sąskaita...

Jau dvejus metus esu Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narys.
Per šį laikotarpį teko nagrinėti nemažai tiek pagrįstų, tiek nepagrįstų klaipėdiečių skundų ir susidaryti tam
tikrą nuomonę apie savivaldybės darbą. Nagrinėjant skundus neretai kildavo klausimas kam iš tiesų dirba
kai kurie savivaldybės darbuotojai? Gal ir paprasčiau tiesiog aklai vadovautis įstatymo raide ar principu,
„nežinojai kažko - pats kaltas“. Tik kam tada reikalinga tokia savivaldybė ir jos darbuotojai, jei ištikus bėdai
negali sulaukti pagalbos, o vietoj bendradarbiavimo sprendžiant problemą sulauki tik baksnojimo į vienokį ar kitokį įstatymą, nutarimą
bei taisyklių rinkinį? Būtent todėl ir neramu dėl įsigaliojusios naujos socialinių pašalpų skyrimo tvarkos,
nes ji pirmiausia palies socialiai jautriausią piliečių dalį
, kuri paprastai, deja, teisiškai nėra labai išprususi, kad apgintų save, skirtingai
nei nesąžiningieji socialinių pašalpų gavė

    Į visus Lietuvos teisininkus, juristus, politikus  ir kitus turtingiausius Lietuvos žmones.
Išgirsta per panoramą žinia apie atlyginimų gražinimą turtingiausiems Lietuvos žmonėms verčia
galvoti, kad ištiesų Lietuvoje pensininkai išmesti už borto ir pasmerkti stovėti ant savižudybės
slenksčio, nes vienišiai pensininkai negali sudurti galą su galu, negali iš pensijos išgyventi ypač
žiemos metu, todėl kreipiamės visų pensininkų vardu į padorius, nepraradusius sąžinės Lietuvos
turtingiausius žmones ir prašome, nepraraskite blaivaus proto ir neleiskite Vyriausybei žengti
tokio klaidingo žingsnio – atsisakykite tų atlyginimų padidinimų, pagalvokite apie savo močiutes
ir senelius, iš kurių mūsų šalyje atimamas paprastas žmogiškas orumas, nes jie negali normaliai
išgyventi iš tokių menkų pensijų. Pirmiausiai grąžinkte  nusavintas pensijas (o tam net grafiko nėra),
nors Konstitucinio teismo parašyta:(
2011m. birželio 9d.) "Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 
2010 m. liepos 1 d. parengia   ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir
netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą".  
   Jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje niekas taip neskriaudė pensininkų, kaip Lietuvos
Vyriausybė, gėda...Atsibuskite, brangieji – turtingieji Lietuvos žmones, atsibuskite, labai prašome
ir nepamirškite, kad esate ne tik teisininkai, juristai, politikai, bet ir Jūsų tarpe tikrai yra ir žmogiški,
normalūs Lietuvos žmonės. Tikimės Jūsų visų supratingumo ir kad blaivus, moralus protas nugalės...
Meldžiames, kad Dievas sugrąžintų Jums žmogišką mąstymą...
    Jau pusę tautos dėl tos pačios priežasties (dėl atimto žmogiško orumo) išvažiavo iš Lietuvos, bet
tai jauni ir stiprūs – tautos jėga, o ką turi daryti seni, visą savo gyvenimą paaukoję savo šaliai,
prisidėję prie nepriklausomybės atkūrimo, o gyvenimo pabaigoje negali net laikraščio nusipirkti,
nes neužtenka pinigų duonelei kasdieninei...

NAGLIS PUTEIKIS: Nuoširdžiai Jums dėkodamas, kviečiu: likime šiame nelengvame, bet viltingame
kelyje kartu. Širdingai dėkoju visiems, atėjusiems į talką ir savo patirtimi, išmintimi, savanorišku
darbu bei lėšomis parėmusiems mano rinkimų kampaniją. Būtent Jūs, surinkę parašus, padėję
parengti programą ir ją skleisti, budėję rinkimų apylinkėse, lėmėte dalinę rinkimų sėkmę.
Dėkoju visiems 124 333 piliečiams,balsavusiems pirmajame Prezidento rinkimų ture už mane
ir mano programą. Jūs parodėte...SUSITELKIMĄ IR NORĄ KOVOTI UŽ TEISINGĄ LIETUVĄ...
Naglis Puteikis 
www.puteikis.lt; tel. 8-652-76250
www.facebook.com/puteikis

 
 
                                                       
   



Jau yra kelionės aprašymas...


VIENIŠAS ŽMOGUS - NELAIMINGAS ŽMOGUS - BURKIMĖS, BENDRAUKIME, DALYVAUKIME IR VISIEMS BUS LINKSMIAU
IR VISI BŪSIME GEROS NUOTAIKOS IR VISI BŪSIME SVEIKESNI - KVIEČIAME VISUS KLAIPĖDOS M. PAGYVENUSISUS
ŽMONES (PENSININKUS), ATEIKITE - BŪKIME KARTU!!! - pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė




 Tai neįmanoma - pasakė Priežastis.
Tai beprotiška - pastebėjo Patirtis.
Tai beprasmiška - atkirto Išdidumas.
Pabandyk - pasakė Svajonė...(iš Nataljos Istominos facebook)
****************************************************       



                                 

 VIENIŠAS ŽMOGUS - NELAIMINGAS ŽMOGUS - BURKIMĖS, BENDRAUKIME, DALYVAUKIME IR VISIEMS BUS LINKSMIAU IR

VISI BŪSIME GEROS NUOTAIKOS IR VISI BŪSIME SVEIKESNI - KVIEČIAME VISUS KLAIPĖDOS M. PAGYVENUSISUS ŽMONES

(PENSININKUS), ATEIKITE - BŪKIME KARTU!!! - pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė


http://rybkovskaya.ru/rak-eto-izlechimoe-gribkovoe-zabolevanie/
http://www.youtube.com/watch?v=Knve6UExruI

***************************************************************
"KLAIPĖDA"2013-10-28.

Lietuvoje vykdomas pensininkų genocidas, nes jie išbraukti iš gyventojų sąrašų. Nei Vyriausybė, nei Socialinė
ir darbo ministerija neturi jokios rūpinimosi pensininkais programos, bet stengiasi juos totaliai išnaudoti:
tam pavizdys NVO (Nevyriausybinės Organizacijos). Žmonės dirba visuomeniniais pagrindais ir negauna nei lito
savo veiklai: viską kas reikalinga darbui perka iš savo varganų pensijų, tuo tarpu valdantieji džiaugiasi, kad iš jų
sutaupo po 2-3 milijonus litų per metus! Negana to per seminarą skurdui mažinti siūlo: paimkite skardinę,
užsiklijuokite savo logotipą ir eikite į žmones rinkti pinigų (o ką mums daryti, jei Klaipėdoje elgetavimas uždraustas).
Dar geriau, NVO PLĖTROS PROGRAMOJE – PENSININKŲ NET VARDO NEBUVO  –  tik didelių pastangų dėka
(iniciatyvinės grupės dėka) pavyko išsikovoti, kad tame sąraše atsirastume...leiskite paklausti, ar tai normalu?
Pensijų grąžinimas vis atidedamas, kur žiūri Europos Sąjungos institucijos, nuo kurių slepiama tikroji pensininkų
Lietuvoje finansinė padėtis? Tikroji pensininkų padėtis! Prie savo atlyginimų padidinimo (prie 20000 – 30000
pridėti po 2 – 3 tūkstančius) atsirado pinigų, o pensijų grąžinimui nėra. Kažkas paskaičiavo, kad vidutinė
pensija yra 1000 litų o kaip žmogui išgyventi tenka iš 350 litų – pamiršo...                                        
NEI GĖDOS NEI SĄŽINĖS! Susimąstykite, brangūs pensininkai, kai ateis rinkimai, už ką balsuosime, ar mes dar ilgai
naudosime tarybinių laikų rinkimų moralę: užrašyta ir balsuojame...Dauguma rinkėjų pensininkai, todėl jeigu nori
vėl patekti į Seimą tegrąžina nusavintas pensijas, tepadidina pensijas visiems, kad tikrovę atitiktų jų skelbiama
tiesa, kad vidutinė pensija 1000 litų. Ar žino mūsų Vyriausybė, kad pensininkai išlaiko savo vaikus, kai turėtų būti
atvirksčiai...Gerai pagalvokime prieš rinkimus ar verta balsuoti už tokius užsisėdėjusius Seime ir Vyriausybėje,
kuriems rūpi tik butą užsienyje nusipirkti, o ne varganų Lietuvos gyventojų reikalai. Štai kodėl esame priversti
kurti Lietuvos pensininkų reikalų organizaciją (sąjūdį) toliau LPRO(S), gal dabar bus aiškiau? Kviečiu visus rimtai
 pagalvoti ir
prisidėti prie mūsų, kurkite kiekvienas savo vietoje grupeles, o kai ateis laikas, sukviesime visus į Klaipėdą, kad
įkurtumėm savo galingą organizaciją, nes tik vienybėje JĖGA!                                                                                                

Visada su Jumis ir dėl Jūsų Aldona Marija
Aldona Marija Gedvilienė Klaipėdos Jungtinės Pagyvenusių Žmonių Bendrijos pirmininkė.

Iniciatyvinės grupės dėl LPRO (SĄJ) ĮKŪRIMO atstovė

Laikraštėlio visiems pensininkams „AUKSINIS RUDUO“redaktorė. http://www.kjpzb.lt,

el-paštas  aldonamarija2@takas.lt; amgedv@gmail.com; telef.862033739;



Aš, Aldona Marija Gedvilienė, pasirašydama(s) šį manifestą, sutinku, jog:
Mes, sąmoningi Lietuvos piliečiai bei čia gyvenantys užsieniečiai, dirbdami kartu
galime padaryti didelius darbus. Tikiu, kad skirdama(s) dalį savo brangaus laiko
galiu prisidėti prie bendro tikslo - Lietuvos, kurioje gera gyventi visiems. Todėl,
tikėdama(s) augančia Lietuva 2.0 bendruomene, teigiu, jog pažangą galime
pasiekti savo pačių pastangomis. Tikiu, jog visi Lietuvos piliečiai gali būti darni
komanda, organizuotai siekianti bendrų tikslų. Panaudodama(s) geriausias savo
savybes, savo veiksmais padėsiu augti ir atsiskleisti kitiems. Tokiu būdu visi kartu
pasieksime, kad Lietuvoje valdžia tarnautų piliečiams, ir atstovautų aiškiai išreikštą
visuomenės interesą. Mūsų pastangomis Lietuvoje suklestės teisingumas, o
kaimynai konstruktyvioje diskusijoje visada ras bendrus poreikius geriausiai
tenkinantį kompromisą. Sieksiu kurti tokią Lietuvą, kokią noriu matyti ir palikti savo
vaikams.
                                                                                                                                     
Todėl pasižadu kurti, svajoti, šypsotis, gerbti kitus ir mylėti savo Valstybę!
Aldona Marija Gedvilienė

                       
GAUTAS LABAI SVARBUS LAIŠKAS, SUSIPAŽINKITE:
Sveiki, mielieji,
labai svarbu, kad este aktyvūs ir išmintingi, sąjūdžio steigimas-gera idėja.
Kadangi pensininkų yra daug, vieninga organizacija gali tapti galinga jėga,
ypač-atsižvelgiant į būsimus savivaldos ir seimo rinkimus.
Kun.Varkala įregistravo Seime įstatymo pataisą, siūlančią padidinti visas
pensijas po 200 Lt nuo š.m. liepos 1d.
Kadangi tautos neatsiklaususi partiečių gauja jau pasiruošė įvesti eurą,
pensininkų išgyvenimas dar pasunkės, todėl būtina organizuoti vienybės
akciją, reiklaujant šio įstatymo priėmimo, arba-indeksuoti pensijas, kurios
nei karto nebuvo indeksuotos, nors kainos pakilo 2-2,5 ir daugiau kartų
pagarbiai, Advokatė ,
Aldona Birutė Jankevičienė

Nuomone
JUS KELIATE PROBLEMĄ KURI AKTUALI VISAI LIETUVAI -- TAI GERAI, BET ,ŠIANDIEN
BŪTINA SUPRASTI, KAD LIETUVOJE VISUOMENĖS ARBA PAVIENIŲ ORGANIZACIJŲ ,
BENDRIJŲ VALDANTIEJI VISIŠKAI NENUSITEIKĘ KLAUSYTI ,TAI YRA ŽENKLAS ,KAD
LIETUVOJE VALDANTIEJI REALIAI NEBENORI TOLERUOTI DEMOKRATIJOS IR NENORI
SKAITYTIS SU MAŽŲ VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ NUOMONE.  IŠ TO IŠPLAUKIA,
KAD VIENINTELĖ IR NEPAKEIČIAMA SAMPRATA IR PILIEČIŲ VEIKSMAS TURI BŪTI
KRYPTINGAS, VIENINGAS 
DARBAS, SIEKIANT SOCIALINIŲ PERMAINŲ -- KITO KELIO
TIESIOG NĖRA.  MES VISOS VISUOMENINĖS  ORGANIZACIJOS ,BENDRIJOS, DRAUGIJOS,
JEIGU NORIME PASIKEITIMŲ MŪSŲ GYVENIME, PRIVALOME VIENYTIS SAVO SIEKIUOSE
BEI ORGANIZACIJOJE ,TIK TADA KAI VALDŽIA PAJAUS, KAD REIKALAUJA DAUGUMA
GYVENTOJŲ, BEI YRA STIPRI VIENINGA ORGANIZACIJA, JĮ PRIVALĖS SKAITYTIS SU
VISUOMENĖS  NUOMONE.  MŪSŲ ORGANIZACIJOS VIENAS IŠ TIKSLŲ YRA SKATINTI
IR SIEKTI SUTARIMO TARP ĮVAIRIŲ GYVENTOJŲ GRUPIŲ, O TAI ĮMANOMA SUVOKUS,
KAD MES ESAME VIENOS VALSTYBĖS PILIEČIAI IR TURIM PIRMIAUSIA SIEKTI VISAI
VISUOMENEI AKTUALIŲ PROBLEMŲ TINKAMŲ SPRENDIMŲ ,IR TIK PO TO ATSKIRŲ
MAŽŲ GRUPIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMO SU VIETOS VALDŽIA . TAI VIENINTELIS KELIAS
ŠIANDIENINĖJE LIETUVOJE, KITU ATVEJU YRA VISOS SĄLYGOS ĮSIGALĖTI  VALDANČIŲJŲ 
ANARCHIJAI , KAS KAIP MATOME, JAU VYKSTA.  PAVYZDŽIŲ DAUG -- VIENAŠALIŠKI
SPRENDIMAI ,DĖL ŽEMĖS PARDAVIMO, EURO ĮVEDIMAS  PRIEŠ ŽMONIŲ VALIĄ,
MILŽINIŠKA KORUPCIJA AUKŠČIAUSIOSE VALDŽIOS SLUOKSNIUOSE, VALDININKŲ
NEBAUDŽIAMUMAS , NUSIKALSTAMUMO DIDĖJIMAS VALDŽIOS LYGMENY, PENSIJINIO
AMŽIAUS ŽMONIŲ VISIŠKAS NUVERTINIMAS BEI ŽEMINIMAS. NEPALIAUJAMAS
VALSTYBĖS SKOLOS AUGINIMAS SU SIEKIU VALDININKŲ PASIPELNIJIMUI, OLIGARCHŲ
ĮSIGALĖJIMAS, LIETUVOS KULTŪROS NAIKINIMAS, JAUNOS KARTOS IŠVARYMAS Į
EMIGRACIJA. DĖL BLOGŲ GYVENIMO SĄLYGŲ, AMORALAUS LIBERALIZMO
PASIREIŠKIMAS, KAIP HOMOSESUALIZMO  IŠKĖLINMAS KAIP KULTŪRINĖS VERTYBĖS,
IR DAUG KITŲ RODIKLIŲ. 
IŠPLAUKIANT IŠ TO MANAU ,KAD PIRMIAUSIA REIKIA MĄSTYTI,
KAIP DIRBTI KARTU SIEKENT KARDINALIŲ PERMAINŲ LIETUVOJE VIENINGOJE
ORGANIZACINĖJE STRUKTŪROJE, O NE BLAŠKYTI MAŽOSE ORGANIZACIJOSE KURIOS
JOKIOS ĮTAKOS DARYTI NEPAJEGIA.  
 JŪSŲ NUOMONĖ -- IŠSAKYKIT LAIŠKE KURIO LAUKSIU.
 PAGARBIAI.
 
  ,,LIETUVOS SANTAROS SĄJUNGA''  LSS   
 
    PIRMININKAS   RIMAS URBUS     TEL   867021600.



VIENIŠAS ŽMOGUS - NELAIMINGAS ŽMOGUS - BURKIMĖS, BENDRAUKIME, DALYVAUKIME IR VISIEMS BUS LINKSMIAU
IR VISI BŪSIME GEROS NUOTAIKOS IR VISI BŪSIME SVEIKESNI - KVIEČIAME VISUS KLAIPĖDOS M. PAGYVENUSISUS
ŽMONES (PENSININKUS), ATEIKITE - BŪKIME KARTU!!! - pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė




DĖMESIO, SVARBI INFORMACIJA:
 KREIPIMASIS
 Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui
        Tarp dviejų konferencijų...antroji Tarptautinė...
   NVO problemos, pasirodo, jau buvo minimos ir spręstos nuo 2009-2010 metų. Kur jos buvo dingusios, niekam nežinoma.
Štai dabar susipažinome su nauju NVO plėtros įstatymu, tačiau jame nematome, kaip ruošiamasi padėti besikuriančioms
naujoms organizacijoms. Kalbama jame apie plėtrą, tačiau kaip bus remiama plėtra neaišku. Iki šiol, kaip patyriau dirbdama
jau per daugiau kaip du su pusę metų – niekam nerūpėjome, iki šiol neturime nei patalpų nei jokio finansavimo nei iš
Vyriausybės nei iš savivaldybės. Taip Trečio a. universiteto konferencijoje buvo minima apie naujus Vyriausybės nutarimus
finansavimo klausimu. Gerb. A.Butkevičius pabrėžė, kad Treč. a. universitetų veikla plečiasi sparčiai visoje Lietuvoje ir kad
tęstinio mokymosi sistema yra skatintina. 2030 m. 1/3 senjorų bus daugiau. Reikia skatinti Lietuvos žmonių tobulėjimą.
Lauksime konkrečių nutarimų tuo klausimu, nes jau eilę metų dirbantys lektoriai, kurių tarpe ir profesoriai ir moksl.daktarai
ir kt. kategorijų dėstytojai  dirba – skaito paskaitas negaudami už savo darbą atlyginimo. Respublikos Seimo švietimo, mokslo
ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrienienė pabrėžė, kad Seime pirmą kartą pradedami svarstyti panašūs klausimai,
apie tai prisiminė ir Soc.aps. ir darbo ministerijos atstovė Vaida Grigaitytė. Yra dar Lietuvoje vietovių, kuriuose apie Trečio amž.
 Universitetų veiklą dar net negirdėjo, ten turi būti skirtas ypatingas dėmesys. Tačiau yra savivaldybių, kurios labai geranoriškai
rūpinasi savo pagyvenusiais žmonėmis ir universiteto užsiėmimams užleidžia savivaldybės posėdžių salę – tai Raseinių savivaldybė
labai gerbia savo pagyvenusius žmones: nuperka kelionę laivu ir t.t.                                                                                                 
Labai svarbu, kad ir bankai prisidėtų prie senjorų skatinimo turėdami labdaros fondą senjorams.                                                                                                                                          
Prieita išvados, kad turi būti kiekvienoje savivaldybėje pagyvenusių žmonių koordinatorius ir ne tik ir Seime ir Vyriausybėje ir
kiekvienoje savivaldybėje turi būti koordinatoriai pensininkų reikalams. Žinoma, kai Tau meras sako, kai kreipiesi paramos,
kad įstatymai neleidžia, tai supranti, kad žmogiškumo į įstatymus neįsprausi...                                                                                                                                             
Konferencija prezidentūroje taip pat sukėlė daug minčių. Konferencijos tema: „Telkimės mažinti skurdą“ – tai užbaigiamoji
tokio paties pavadinimo seminarų Tarptautinio projekto užbaigiamoji dalis.                                                                                         
Konferenciją pasveikino Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasakė, kad yra žmonių, kurie labai sunkiai
verčiasi, tačiau mes visi sutelkę jėgas, bendradarbiaudami vieni su kitais galime pasiekti gerų rezultatų. Daugelis konferencijoje
skaitytų pranešimų akcentavo visų bendradarbiavimo svarbą. Džiugu tai girdėti, nes mūsų naujai kuriama 
Lietuvos pensininkų reikalų – sąjūdžio organizacija ir turi tokį tikslą, kad būtų bendradarbiaujama visuose lygmenyse,
nes mes, pensininkai norime būti savo gyvenimo šeimininkais ir dalyvauti visur, kur sprendžiami mūsų reikalai. Soc.apsaugos
ir darbo ministrė Algimantė Pabedinskienė sakė, kad ši problema reikalauja kompleksinio sprendimo, žinome, kad bet kokio
amžiaus žmonių užimtumo problema yra visada svarbi. Mokymasis nuo vaikystės iki senatvės yra viena iš svarbiausių grandžių,
tačiau investicijos reikalingos jau šiandien, bet sprendimai užsitęsę...                                                                                                                   
Europos pagalbos paramos fondai verslams kurti yra aktyvesni. Skurdo mažinimo klausimais soc. paramos modulis pakankamai
inaktyvus. Integruoti bendruomenių telkimą ir veikti. Pertvarka turi būti kompleksinė. Eidami koja kojon galime mažinti skurdą.
Skurdo mažinime turi dalyvauti kiekvienas narys.  
Prof. Romas Lazutka pristato iš užsienio atvykusius profesorius: tai                                                           
1.Sian Jones Europos skurdo mažinimo tinklo (EAPN) politikos koordinatorė, kurios pranešimas: Europos tinkamų Minimalių
pajamų apsaugos sistemų laipsniško įgyvendinimo kelių žemėlapis – pagrindinė mintis – SVARBU,kad žmonės BŪTŲ AKTYVŪS
visuomenėje, suvienodinti visoje Europos Sąjungoje minimalų darbo užmokestį ir kt.                                                                               
2. Prof. Ryszard Szarfenberg, Varšuvos Universitetas: pranešimas – Lenkijos Minimalių pajamų apsaugos sistemų analizė.
Jis pasakė, kad minimalios pajamos turi užtikrinti normalų žmonių gyvenimą. Dabartinė politika nesugeba sumažinti skurdo.
Reikia didinti skurdo mažinimo tinklą ir suaktyvinti visų gyventojų sluoksnių bendrą aktyvumą kovoje su skurdu. Turime užtikrinti,
kad ES Soc. teisės aktai užtikrintų pragyvenimo lygį. 1992 metais
priimtas Europos vadovų rekomendacijos, kad būtų užtikrintas orus gyvenimo lygis, kad žmogus galėtų dalyvauti
visuomenėje ir jaustųsi pilnaverčiu žmogumi, dalyvautų visuomeninėje  veikloje, nes tai padeda ir ekonomikai. Yra priimtas
socialinių investicijų paketas. Pirmiausia kalbame apie teisę – įtvirtintos minimalios pajamos, kad būtų galima gyventi oriai.
2013 metais priimta minimalių pajamų direktyva. Reikia užtikrinti pirmoje eilėje, kad dirbantis negyventų skurde.                    
Daugelis šalių turi tą sistemą, tačiau neužtikrina skurdo įveikimą. Minimalios pajamos turi būti įtrauktos į apsaugos sistemą.
Skurdo mažinimo problemos turi būti sprendžiamos. ES kalbama apie bendrą sistemą. 20% pajamų turi būti skirta skurdo mažinimui,
tačiau tokio lygio pasiekti nebus lengva. Tam tikslui pasiekti reikia įtraukti pilietinę visuomenę. Tai tikslas, kurio verta siekti –
pabrėžė profesorius. 
Profesorius Romas Lazutkos (VU) pranešimas Lietuvos Minimalių pajamų apsaugos sistemų analizė – minimalios pajamos 350
litų. Lietuvoje vyksta socialinių pašalpų reforma...                                                                                                                                                            
Aistė Adomavičienė, NSMOT direktorė pristatė projekto rezultatus. Ji pasakė, kad projekto tikslas sutelkti Lietuvos visuomenę
skurdo bei atskirties klausimui spręsti, stiprinant bei išplečiant organizacijų, kovojančių su skurdu ir atskirtimi, struktūrinio
bendradarbiavimo tinklą.                                                                                                           Nuostabiai įdomus Skirmos Kondratienės NSMOT
valdybos pirmininkės pranešimas, kuriame atskleistos labai svarbios perspektyvos dėl vienišų pensininkų ateities.
Ji pasiūlė našlių pensijas pakeisti į vienišų žmonių pensiją, kurią būtina padidinti, dabar našlių pensiją gauna likęs vienas iš
sutuoktinių, o kurie visiškai vieniši gauna tik senatvės pensiją, kurios neužtenka išgyvenimui. Tik svarbus klausimas, kada tai
bus įgyvendinta, bet mūsų nauja Lietuvos pensininkų reikalų – sąjūdžio organizacija tuo pasirūpins. Vyko įdomios diskusijos NVO
patirties bendradarbiaujant su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, pasisakė jaunimas: moderavo Ieva Petronytė, Pilietinės visuomenės
instituto direktorė. Dalyvavo Janina Kukauskienė, Lietuvos CARITAS generalinė direktorė, Lina Šarkaitė, VšĮ „Teistų asmenų reintegracijos
pradžia“ vadovė, Jurga Kuprytė, VšĮ „SOPA“ direktorė ir Edita Navickienė, Šiaulių Cerebrinio paralyžiaus asocijacijos pirmininkė. Jų pasisakymus
apibendrinant galima pasakyti kad kontaktų sėkmė labai priklauso nuo administracijos darbuotojų atskirų charakterių,
asmeninių savybių. Galima tik pasakyti, kad iki šiol NVO veikla neturėjo jokios koordinacijos, nors jų veikla buvo bandyta
reglamentuoti jau 2009-2010 metais, bet kokiame stalčiuje gulėjo priimti sprendimai ir nutarimai iki šiol neaišku. Dabar,
kai atsirado NVO plėtros Įstatymas, kad ir netobulas – nėra konkretumo kaip bus vykdoma plėtra, ar taip kaip dabar – nei
patalpų nei finansavimo? (tai atskira tema), bet jau šis tas – jau įteisina NVO Lietuvoje, nubrėžia gaires kas ir kaip turi
galimybę veikti , o svarbiausia įpareigoja savivaldybes pripažinti, kad jos yra ir reikia su jomis skaitytis.
Aldona Marija Gedvilienė 


  

 
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorei Juditai Simonavičiūtei
Klaipėdos miesto Tarybos Strateginės plėtros komiteto pirmininkui Artūrui Razbadauskui
Klaipėdos miesto Tarybos Socialinių reikalų komiteto pirmininkei Julijai Pliutienei
 KREIPIMASIS 2014-05-26
Dėl „Senjorų  socialinės integracijos centro“ Klaipėdos mieste steigimo
Aktualumas.
Sveikas senėjimas apibrėžiamas kaip galimybių užsitikrinti fizinę,
socialinę ir psichinę sveikatą optimizavimo procesas, kuriuo siekiama įgalinti
pagyvenusius žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime nepatiriant
diskriminacijos ir džiaugtis savarankiškumu bei gyvenimo kokybe. Ši problema
viena iš aktualiausių Lietuvoje bei Europoje ir kelia didžiulius iššūkius XXI amžiui,
nes prognozuojama, kad 2025 m. Europoje žmonių, vyresnių nei 65 metų,
bus ketvirtadalis visos populiacijos, 2050 m. tokio amžiaus žmonių skaičius padidės
70 procentų, o vyresnių nei 80 m. – 170 procentų. Vis didėjantis pagyvenusių žmonių
skaičius įtakoja šalių ekonomikas, sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo sistemas.
Todėl būtina kaupti ir gilinti žinias apie tai, kaip skatinti pagyvenusių žmonių
sveikatingumą bei gyvenimo kokybę, kaip išvengti brangiai kainuojančių šio
proceso padarinių visiems gyventojams. Akivaizdu, kad tai pasiekiama tada, kai
bendruomenės yra saugios, stiprina sveikatą ir bendrą gerovę, panaudoja sveikatos
priežiūrą ir bendruomenės programas tam, kad išvengtų ligų arba sumažintų jų
plitimą.
Vyresnio amžiaus žmonės neretai jaučiasi vieniši. Tai gali lemti daugelis priežasčių:
darbo netektis, susilpnėjusi sveikata, blogos ar pablogėjusios gyvenimo sąlygos,
artimų žmonių netektis, laisvalaikio, užimtumo, bendravimo stoka ir pan.
Atėjo laikas, kai visuomenė turėtų kitaip pažvelgti į senėjimo fenomeną ir
siekti vyresnio amžiaus žmonių aktyvaus dalyvavimo šeimos ir visuomenės gyvenime,
darbo rinkoje, didesnio kartų solidarumo, kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi,
mažinti stigmatizaciją.  Akcentuojama, kad sėkmingas pagalbos ir priežiūros
pagyvenusiems žmonėms organizavimas galimas tik suvokiant, norint ir glaudžiai
bendradarbiaujant žmonių kartoms ir institucijoms.
Taigi, kai nėra poreikių patenkinimo gali atsirasti pagunda tenkinti netikrus poreikius
(alkoholio, narkotikų vartojimas, rūkymas, lošimai ir pan.). Netikrų poreikių tenkinimas
nesuteikia pasitenkinimo, o tik pagilina krizę. Be to, jų sunku atsisakyti ir tai ne
kiekvienas gali įveikti. Pinigų stygius ir valdžios dėmesio stoka veda į buities
žlugdymą, bendrų poreikių patenkinimo galimybių mažinimą. Poreikių nepatenkinimas
sukelia vadinamąsias frustracijas, kurios pasireiškia nusivylimu, nemalonia įtampa,
depresija, vienatve, neurozėmis. Taigi nepatenkinti poreikiai gali būti daugelio ligų ,
kurios buvo paminėtos aukščiau priežastis.
Klaipėdos miesto situacija. Nors Klaipėdos mieste veikia per dešimtį įvairių senjorų
organizacijų, klubų ar kolektyvų, tačiau aktyvesnės iš jų vos keletas
(VšĮ „Trečiasis amžius“,  bendrija „Bočiai“, Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių
asociacija ir Klaipėdos miesto jungtinė pagyvenusių žmonių bendrija). Organizacijų
nariais yra per 1 000 pensinio amžiaus klaipėdiečių, tačiau visų organizacijų pagrindinė
problema – patalpos (patalpų veiklai neturėjimas), kuriose jie galėtų save realizuoti
ir vykdyti veiklą. Daliai organizacijų Klaipėdos miesto savivaldybė yra skyrusi patalpas,
tačiau organizacijoms reikia apmokėti komunalinius mokesčius kas neretai tampa
nepakeliama našta vos tūkstantį ar du metinį biudžetą generuojančioms senjorų NVO
(nevyriausybinėms organizacijoms).
Senjorų  socialinės integracijos centro steigimas. Įvertinus demografinę situaciją ir
atsilaisvinusias patalpas mažėjant mokyklinio amžiaus jaunimui tikslinga būtų Klaipėdos
mieste įsteigti „Senjorų socialinės integracijos centrą“ prie Klaipėdos miesto
savivaldybės. Atsižvelgiant į senjorų organizacijų veiklą ir poreikius centro veiklai
būtinos patalpos su konferencijų sale pritaikyta ir šokių bei muzikos kolektyvų
repeticijoms, kompiuterių klase su nemokamo interneto prieiga ir patalpomis
organizacijų biurams (dokumentų saugojimui ir darbo vietai įkurti). Patalpų poreikis
šiandien: salės plotas 130 m2, kompiuterių klasė 20 m2, administracinės patalpos 20 m2,
senjorų organizacijų biurų patalpos 30 m2. Centro veiklą turėtų kuruoti savivaldybės
administracijos atstovas dirbantis su šia klaipėdiečių socialine grupe (tokio atstovo
šiandien Klaipėdos miesto savivaldybėje nepavyko rasti). Centre turėtų būti kaupiama
visa senjorams aktuali informacija, inicijuojami ir organizuojami įvairūs mokymai.
Šis centras turėtų tapti pagrindinių Klaipėdos senjorų traukos objektu skatinančiu juos
integruotis į miesto visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą.
Senjorų  socialinės integracijos centro misija – skatinti pensinio amžiaus klaipėdiečių
aktyvumą, didinti jų užimtumą bei dalyvavimą miesto gyvenime.  
Senjorų  socialinės integracijos centro veiklos uždaviniai:
1.    Didinti pensinio amžiaus klaipėdiečių socialinę integraciją, stiprinant nevyriausybinių
organizacijų funkcionavimo galimybes ir didinant senjorų užimtumą Klaipėdos mieste.
2.    Didinti pensinio amžiaus klaipėdiečių informuotumą apie mokymosi ir užimtumo
galimybes, formuoti „aktyvios senatvės“ nuostatas visuomenėje ir skatinti vietos
bendruomenių aktyvumą.
3.    Plėtoti mokymo institucijų tinklą bei programų ir mokymo formų įvairovę, didinti
pagyvenusio amžiaus klaipėdiečių mokymo prieinamumą.
4.   Bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, didinti pagyvenusio amžiaus klaipėdiečių
įtraukimą į miesto visuomeninį gyvenimą.
                                                                                                                       
Tokio centro steigimas ir išlaikymas miestui atsieitų sąlyginai nedaug: tinkamų
patalpų pritaikymą; patalpų išlaikymą (komunaliniai ir patalpų priežiūros mokesčiai,
valymo paslaugos, interneto, elektros ir telefono, administracines sąnaudas) ir bent
vieną papildomą (ar esamų pagrindų steigiamą) etatą. Centro veiklos finansavimas
galimas iš projektinių lėšų. Analogišką centrą skirtą jaunimui šiandien Klaipėda turi
„Atviras jaunimo erdves“. Ar savivaldybė sugebės pasinaudoti šia analogija ir išspręsti
miesto senjorų daugelį problemų nebeignoruodama šios socialinės grupės priklauso
nuo savivaldybės administracijos ir miesto politikų noro ir valios.
 
Prašome sudaryti darbo grupę ar pavesti konkrečiam savivaldybės administracijos
padaliniui iki š.m. pabaigos parengti veiksmų planą Senjorų socializacijos centrui
įsteigti Klaipėdos mieste ir informuoti mus apie šio plano rengimą ir jo įgyvendinimo
eigą. Jau 2015 metų miesto biudžete numatyti išlaidas tokio centro steigimui. Įsteigti
etatą savivaldybės administracijoje darbui su pensinio amžiaus klaipėdiečių socialine
grupe (jei ši funkcija priskirta konkrečiai pareigybei prašome mus informuoti apie tai
nurodant konkretų asmenį ir jo funkcijas savivaldybėje).
 
Asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ narė Rita Borta
 
Asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ Švietimo grupės vadovas Darius Rekis
 
Klaipėdos miesto pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė Kristina Buslajeva
 
Klaipėdos miesto jungtinės pagyvenusių žmonių bendrijos pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė
 

Todėl pasižadu kurti, svajoti,


 
Tuoj sutvarkysiu šį platinimą - išplatinsiu visiems Seimo nariams.

Persiunčiau visiems Lietuvos europarlamentarams ir Seimo nariams.NAGLIS PUTEIKIS

**************************************************************************
Labas rytas, brangieji, mūsų jėga vienybėje, nepamirškite šito niekada. Prieš akis euro įvedimas
– Seimas ir Vyriausybė pasiruošė tam – pasididino sau atlyginimus, kad „nepritrūktų“ duonelės, o
apie mus ir vėl pamiršo. Paskaičiuokite tie, kurie gaunate 500-700 pensijas – kiek bus eurų? Ar bus
įmanoma išgyventi? Šiandien mus mulkina, kad tai grąžins nusavintas pensijas, tai negrąžins, kad
nukreiptų mūsų dėmesį nuo pagrindinės problemos, kad nedelsiant reikia didinti pensijas, nes kitaip
mes neišgyvensime...Susitelkime bendrai kovai prieš tuos, kurie nori mus galutinai pražudyti – 0 tam
reikia vienybės ir ne bet kokios, o pačios stipriausios vienybės. Išmeskime iš mūsų tarpo griaunančias
mūsų vienybę jėgas – jos nori padėti mus skriaudžiantiems. Kviečiu susitelkti visus Lietuvos
pensininkus bendrai kovai. Tokiais momentais bailiai ir išdavikai slepiasi krūmuose, laukia, kas laimės,
kad galėtų prisigretinti prie laimėjusių, kad patriukšmauti apie pergalę, protingi žino ką daro ir nenori
likti kvailais ir kovoja iki galo, tad susitelkime visi vienam bendram tikslui – po euro įvedimo, kad
išgyventumėm...Mes tvirtai tikime, kad mūsų rinkti Lietuvos europarlamentarai neišduos mūsų siekių išgyventi!                                                                                                                                      
Jus visada mylinti ir laukianti diskusijoje apie mūsų šios dienos svarbiausias problemas,
Jūsų pirmininkė Aldona Marija Gedvilienė


 
 
 
 

                                              
 
 
                        KLAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJA


Brangieji, kaip Jums patiktų
tokia mūsų vėliava?
 (135x0,95) Tai vėliavėlė laikyti
rankoje...
Yra pasiūlymas pridėti ką nors iš jūros
tematikos. Pav. mūsų autorinė vietrungė
ar pn.







Gauti tokie vėliavėlių pasiūlymai, koks Jums labaiausiai patinka,
kokį norėtumėt laikyti rankoje per Šventę?




*********************************************************************************
KREIPIMASIS patalpintas susipažinimui ir apsvarstymui.

KAIPĖDOS M. JUNGTINĖ PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ BENDRIJA (KJPŽB)
              MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!
          Kodas 302758598 sąskait. Nr.LT137044060007819519
                           Klaipėda-2012-04-05. (įkūrimo data).
                                         KREIPIMASIS
      Į VISUS LIETUVOS EUROPARLAMENTARUS
Gerbiamieji Lietuvos Europarlamentarai, visų Lietuvos pensininkų vardu kreipiamės į Jus su prašymu: susipažinome
su visais, naujai išleistais dokumentais, t.y. NVO programa Lietuvai ir neradome nei vieno žodžio , kad pensininkai
Lietuvoje labiausiai diskriminuojama žmonių grupė. Tai ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTO paruoštas
DOKUMENTAS ir tai kelia pačią didžiausią nuostabą. Pažymėtos labiausiai pažeidžiamos grupės: rizikos grupės
vaikai ir jaunimas; ŽIV/AIDS paveikti žmonės; neįgalūs ir/ar psichikos sutrikimų turintys vaikai bei jų šeimos;
prekybos žmonėmis aukos, smurto lyties pagrindo aukos ir/ar smurto šeimoje aukos, tačiau apie normalius
pensininkus, apie jų totalinę diskriminaciją – nei vieno žodžio. Naujuose dokumentuose užakcentuotas
Sustiprintas aktyvus pilietiškumas“, kurį mes jaučiame ir norime atkreipti Jūsų dėmesį į visišką pensininkų gyvybinių
reikalų ignoravimą arba pačią žiauriausią diskriminaciją. Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad visuomeninės
pensininkų organizacijos, kur visi dirba visuomeniniais pagrindais neturi jokių sąlygų tam darbui (nėra nei finansavimo
nei patalpų, kurios turėtų būti nemokamos – programoje jau paminėta,kad bus). Tautinės mažumos turi visas
sąlygas savo veiklai, o mes savo Tėvynėje esame diskriminuojami. Jau keli metai, kaip mes, Klaipėdos pensininkai
norime mieste įkurti PENSININKŲ CENTRĄ, tačiau nepavyksta to padaryti, niekas nekreipia dėmesio į mūsų problemas,
nors kreipėmės ne kartą. Tokia pati situacija ir visoje Lietuvoje. Rašėme apie tai mūsų Žmogaus Teisių Seimo komitetui
ne kartą, bet rezultatų jokių. Daug pasako ir Vyriausybės nutarimas pasididinti atlyginimus. Padidino sau atlyginimus
po 2000-3000 lt. ir didžiausias algas gaunantiems, ir pinigų tam surado (gėda, gėda), o pensininkams grąžinti
nusavintoms pensijoms pinigų nerado...Kai kurie valdininkai kol kas laikinai galėjo atsisakyti tų padidinimų, kad atliktų
savo visuomeninę pareigą savo tėvams ir seneliams, tačiau to nepadarė. Kaip išgyventi žmogui iš minimalios
pensijos (vid.750lt)? Reikia užmokėti komunalinius mokesčius, nusipirkti vaistų, o maitintis belieka tik oru. Galėtų nors
pravažiavimą miesto transportu, tiems, kuriems per 70 metų padaryti nemokamą. Mes, pensininkai, kreipiamės į Jus,
mūsų rinkti gerbiami parlamentarai ir prašome kreiptis į EUROPOS SĄJUNGOS ŽMOGAUS TEISIŲ INSTITUCIJAS IR
PADUOTI MŪSŲ TĖVYNĘ LIETUVĄ Į STRASBŪRO TEISMĄ!
Kreipimasis pristatytas 2014-01-27 bendrame pensininkų susirinkime.
Te  Teksto autorius Aldona Marija Gedvilienė KJPŽB pirmininkė telef. 862033739;e-mail. amgev@gmail.com;


 
*********************************************************************************
 MŪSŲ LAIMĖ IR MŪSŲ SVEIKATA – MŪSŲ RANKOSE!!!
  Kodas302758598 sąsk. Nr. LT13 7044 0600 0781 9519         
   Klaipėda-2012-04-05. (įkūrmo data).




 JOS EKSELENCIJAI PREZIDENTEI,
                                     SEIMUI
                              IR VYRIAUSYBEI
 
                 Į VISUS LIETUVOS ŽMONES,
 
Moteris – tai skamba išdidžiai, moteris – tai saulės spindulys, tai Meilė, Motinystė, tai Švelnumas ir
Gerumas – tai Gyvenimo pilnatvė.
Moters Diena – tai Pavasaris, tai Daina Meilei ir Džiaugsmui.
MOTERIS – TAI PREZIDENTĖ, MOTERIS – TAI KAIMO MOČIUTĖ IR MINISTRĖ...
Tai padarykime tą DIENĄ – NEDARBO DIENA!
Moters dieną švenčia viso pasaulio moterys!
Kviečiu visus Lietuvos žmones pasirašyti šią peticiją,
kurią įteiksime mūsų Prezinentei, Seimui ir Vyriausybei,
kad įteisintų šį mūsų teikimą IR IŠPILDYTŲ ŠIĄ MŪSŲ SENĄ SVAJONĘ!
 
Klaipėda, 2013-03-11.
Norintiems pasirašyti: http://www.peticijos.lt/visos/71140





Darbo planas: spausti čia   
Dainuoja Pavaroti anūkė: 
http://www.youtube.com/watch_popup?v=-LymQnwB5bw&vq=large
Lietuvos aktualijos:
http://www.youtube.com/watch?v=JHPi194YNu4
http://rybkovskaya.ru/rak-eto-izlechimoe-gribkovoe-zabolevanie/ 
 
 
                
                               KREIPIMASIS
    Į visus Lietuvos teisininkus, juristus, politikus  ir kitus turtingiausius Lietuvos žmones.
Išgirsta per panoramą žinia apie atlyginimų gražinimą turtingiausiems Lietuvos žmonėms verčia
galvoti, kad ištiesų Lietuvoje pensininkai išmesti už borto ir pasmerkti stovėti ant savižudybės
slenksčio, nes vienišiai pensininkai negali sudurti galą su galu, negali iš pensijos išgyventi ypač
žiemos metu, todėl kreipiamės visų pensininkų vardu į padorius, nepraradusius sąžinės Lietuvos
turtingiausius žmones ir prašome, nepraraskite blaivaus proto ir neleiskite Vyriausybei žengti
tokio klaidingo žingsnio – atsisakykite tų atlyginimų padidinimų, pagalvokite apie savo močiutes
ir senelius, iš kurių mūsų šalyje atimamas paprastas žmogiškas orumas, nes jie negali normaliai
išgyventi iš tokių menkų pensijų. Pirmiausiai grąžinkte  nusavintas pensijas (o tam net grafiko nėra),
nors Konstitucinio teismo parašyta:(
2011m. birželio 9d.) "Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 
2010 m. liepos 1 d. parengia   ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir
netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą".  
   Jokioje kitoje Europos Sąjungos valstybėje niekas taip neskriaudė pensininkų, kaip Lietuvos
Vyriausybė, gėda...Atsibuskite, brangieji – turtingieji Lietuvos žmones, atsibuskite, labai prašome
ir nepamirškite, kad esate ne tik teisininkai, juristai, politikai, bet ir Jūsų tarpe tikrai yra ir žmogiški,
normalūs Lietuvos žmonės. Tikimės Jūsų visų supratingumo ir kad blaivus, moralus protas nugalės...
Meldžiames, kad Dievas sugrąžintų Jums žmogišką mąstymą...
    Jau pusę tautos dėl tos pačios priežasties (dėl atimto žmogiško orumo) išvažiavo iš Lietuvos, bet
tai jauni ir stiprūs – tautos jėga, o ką turi daryti seni, visą savo gyvenimą paaukoję savo šaliai,
prisidėję prie nepriklausomybės atkūrimo, o gyvenimo pabaigoje negali net laikraščio nusipirkti,
nes neužtenka pinigų duonelei kasdieninei...
pagarbiai Aldona Marija Gedvilienė Klaipėdos Jungtinės Pagyvenusių Žmonių Bendrijos
(KJPŽB) pirmininkė http://www.kjpzb.lt
; e-mail aldonamarija2@takas.lt
;amgedv@gmail.com;
telef.862033739;866673965;

IDĖJOS GALINGESNĖS UŽ ŽMOGAUS FIZINES GALIAS - SOFOKLIS

*********************************************************************************


 
                    



                                                  
                                                                                                        
********************************************************************************
    Nemirtingas tekstas - visiems suprantamas ir retkarčiais labai verta paskaityti!!!

 
[image: Kun. Rytis Gurkšnys SJ]
*...mylėti artimą, kaip save patį' svarbiau už visas deginamąsias atnašas ir kitokias aukas. /Mk 12, 33/*
Savo gyvenime pastebėjau, kad žmonės keičiasi ir tobulėja tuomet, kai kiti jiems dėkoja, juos vertina,
jiems taria drąsinančius žodžius.
Tyrimai rodo,jog įmonėse apie 50 procentų darbuotojų nesijaučia
vertinami ir reikalingi.Apie 80 procentų iš jų niekada negirdėjo padėkos žodžių už tai, ką jie daro.
Jei dėkojate padavėjai, galite būti vienintelis žmogus, sėjantis gerumą jos gyvenime. Jei dėkojate
policininkui, kuris tvarko eismą spūstyje, sėjate gerumą ir padrąsinimą jo sunkioje tarnystėje.
Meilės žodžiai turi stiprią keičiančią ir gydomą galią. Pasakysite: "Ryti, aš moku atlyginimą savo darbuotojams,
kodėl dar turiu dėkoti? Aš moku mokesčius, kodėl turiu dėkoti policininkui, palaikančiam tvarką?"
Turime dėkoti, nes tikrai žmogus dirba geriau, kai jis jaučiasi įvertintas, pagerbtas, padrąsintas.
Tikrai darbuotojai geriau dirba, kai žino, kad vadovas jais rūpinasi. Jei ir nematome kitų asmenų teigiamų
pokyčių, kai juos padrąsiname, žinokime, kad sėjame gerumą kitų gyvenimuose. Kai skiriame dėmesio ir
laiko kitam, mes parodome savo meilę žmogui. Keli žodžiai gali padaryti didelę įtaką žmogaus gyvenime.
Neseniai skaičiau apie vieną jauną vyrą, kuris turėjo Dauno sindromą. Būdamas aštuoniolikos metų,
Karlas dirbo didelėje maisto prekių parduotuvėje. Jo darbas buvo padėti pirkėjams prie kasos greičiau
susidėti pirkinius į maišelius. Prie kiekvienos kasos buvo tokių darbuotojų -dažniausiai gimnazijos mokinių.
Karlas sugalvojo paįvairinti savo darbą. Kiekvieną vakarą jis kompiuteryje surasdavo dienos mintį -
padrąsinančią citatą. Ją nukopijuodavo kelis kartus, atspausdindavo ir sukarpydavo lapus į kelias juosteles.
Kasdien jis pasigamindavo apie 500 tokių juostelių ir laikydavo jas savo darbo vietoje. Kiekvienam pirkėjui
jis įdėdavo tą juostelę į krepšį ir sakydavo: "Įdėjau jums dienos mintį. Tikiuosi, kad ji padės jums džiaugtis
šia diena." Jau po savaitės eilė prie Karlo kasos buvo penkis kartus ilgesnė negu kitos. Kiekvienas norėjo
gauti Karlo dienos mintį. Tai pastebėjęs parduotuvės vadybininkas skelbė per garsiakalbį, kad kitos kasos
irgi dirba ir laukti ten teks trumpiau. Tačiau niekas nejudėjo iš tos eilės ir sakė: "Mes norime gauti Karlo
dienos mintį." Negalią turintis žmogus nesėdėjo namuose ir nesiskundė savo sunkiu gyvenimu. Jis nesakė:
"Aš esu invalidas. Kiti turi manimi pasirūpinti..." Karlas ne tik dirbo po kelias valandas kasdien, bet ir sėjo
gerumą kitiems. Jis nemąstė apie tai, ko jis neturėjo. Jis mąstė apie tai, ką turėjo. Jis mąstė, kaip panaudoti
savo sugebėjimus tam, kad praskaidrintų kito dieną. Kai peržengiame savo silpnybes ir trūkumus, kai
panaudojame tai, ką turime geriausia, mes ne tik praskaidriname kito dieną, bet ir patys patiriame daug
gerumo iš kitų. Daugelis nusivylę, nemato prasmės gyvenime, nes per daug susirūpinę savimi. Kai
kreipiame mintis nuo savo problemų ir poreikių, tuomet sėjame gerumą kitiems. Meilės vaisiai tikrai visada
paliečia ir mūsų gyvenimus.
Kartą viena dešimtos klasės matematikos mokytoja pastebėjo, jog jos mokiniai pavargę ir nenori mokytis
naujos temos. Ji išdalino lapus ir paprašė, kad mokiniai kairėje lapo pusėje surašytų visų klasės mokinių
vardus ir prie kiekvieno vardo parašytų bent po vieną gerą dalyką apie tą žmogų. Mokiniai rašė per visą
pamoką, nuolat pažvelgdami vienas į kitą. Per savaitgalį mokytoja perrašė visus komentarus apie
kiekvieną mokinį ant atskirų lapų. Pirmadienį, per pamoką, ji išdalino lapus. Kai mokiniai skaitė, girdėjosi
nuostabos balsai: "Niekada nemaniau, kad turiu tokį talentą. Nežinojau, jog draugų akyse gražiai atrodau,
kad patinku jiems..."Po keleto metų vienas iš mokinių žuvo tarnaudamas armijoje. Per laidotuves dalyvavo
mokytoja ir daugelis klasės mokinių. Po pamaldų žuvusiojo tėvas priėjo prie mokytojos ir padavė jai raštelį,
sakydamas: "Noriu jums parodyti, ką mano sūnus turėjo, kai žuvo. Jį radome jo uniformos kišenėje." Mokytoja
atpažino tą patį popieriaus lapą, kurį jis gavo iš mokytojos prieš keletą metų. Ji suprato, kad tai buvo jam
vienas iš brangiausių tekstų. Kiti mokiniai priėję taip pat pasakojo mokytojai, jog jie irgi nešiojosi šiuos gerus
klasės draugų atsiliepimus apie juos. Kiti laikė tuos lapus įsirėminę ant savo biuro stalo. Visiems tai buvo
vertingas tekstas.Mokytoja niekada nepagalvojo, kad ta pamokos užduotis neš tokių ilgalaikių vaisių.
Siekime padrąsinti kitus savo žodžiu. Ieškokime galimybių parodyti kitiems gerumą, padėkoti ir parodyti tai,
ką jie turi gero. Tai nekainuoja daug laiko ir jėgų. Tačiau tai daro didelę įtaką kito gyvenime. Galime padėkoti
bendradarbiui už darbą. Galime pasakyti sutuoktiniui, kad jis pripildo mūsų gyvenimą. Galime priminti sūnui
ar dukrai, kad jūs didžiuojatės jais ir kad jų laukia dideli laimėjimai ateityje. Šiandien mes dažnai sakome tai,
kas mums nepatinka. Mes esame mokomi kritikuoti. Mus retai moko įžvelgti kiekvieno žmogaus vertingumą ir
grožį. Mes labai greitai pasakome, kuo mums nepatinka kito charakteris, kalba, apranga. Labai lengva pastebėti
tai, kas neigiama. Mokykimės mylėti ir kasdien įžvelgti tai, kuo mums patinka tas žmogus.
Šiandien kaip niekada anksčiau turime teigiamai mąstyti ir kalbėti apie tai, kas gera. Šiandien žmones pasiekia
daug daugiau neigiamos informacijos negu anksčiau istorijoje. Internetas gali nešti ne tik gerumą, bet ir
blogį. Interneto erdvėje vienas žmogus gali paskleisti daug žeidžiančių dalykų ir pasislėpti. Internete žmogus
gali pasakyti tokių įžeidimų, kurių jis niekada nepasakytų to žmogaus akivaizdoje. Mes nepanaikinsime to
neigiamos informacijos srauto. Bet mes galime ją atsverti teigiama informacija. Krikščionis šiandien turi dar
uoliau darbuotis skleisdamas meilę, viltį, ramybę, drąsą, džiaugsmą.
Nebūkime pasyvūs. Jei pastebime, kad mūsų artimus žmones kas nors žeidžia, kritikuoja, siųskime jiems
žinutes: "Tu nuostabus žmogus... Tu gerai atrodai, tu išmintingai elgiesi, tu stiprus... Man patiko tavo mintis.
" Nepritarkime ir stumkime iš savo rato pavydžius, piktus, žeidžiančius žmones. Nesiginčykime su žmonėmis,
kurie kupini neapykantos. Jų nepakeisime. Jie turi savų problemų. Jie nepatenkinti savo gyvenimu ir
bando mus užkrėsti ta pačia nuotaika. Nešvaistykime laiko ginčydamiesi su negatyviais žmonėmis. Išklausykime
juos, patylėkime ir pasitraukime nuo jų. Kuo daugiau neapykantos jie sėja, tuo daugiau meilės ir gerumo mes
sėkime savo santykiuose. Parodykime savo meilę tiems, kuriuos Dievas mums siunčia. Skirkime laiko juos
padrąsinti, parodyti dėmesį ir rūpestį. Parodykime ne tai, kas mums nepatinka kituose, bet tai, ką mėgstame
juose. Padrąsinkime juos kasdien. Ieškokime galimybių parodyti jiems gerumą. Jei sėsime gerumo sėklas kitų
širdyse, tuomet ir patys patirsime daugiau sėkmės savo veikloje. Jei pakylėsime kitus, Dievas ir mus pakylės.
Tikiu, kad patirsime dar daugiau jo gerumo. Kursime tą gyvenimą, kuriam esam pašaukti, ir atskleisime tai,
kas geriausia savyje. Priimsime ramų, prasmingą ir turtingą gyvenimą, kurį jis mums dovanoja.
*Autorius yra Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius ir Tarptautinės lyderystės akademijos vadovų ir verslo koučeris*
Gautas asmeninis autoriaus leidimas spausdinti mūsų svetainėje.
Tik turėk kantrybės perskaityti

            
                                     Kodas302758598 sąsk. Nr. LT13 7044 0600 0781 9519 

             ESAME DĖKINGI:

1. Gerb.ata VIDUI SUTKUI
(žiūr. įkūrimo istorija)

2. Gerb. prof. ARTŪRUI RAZBADAUSKUI - Klaipėdos Universiteto Sveikatos f. dekanas -

Klaipėdos m. savivaldybės Tarybos narys;

2. Dr. Nataljai Istominai, sveikatos fakulteto plėtros koordinatorė,

slaugos katedros lektorė ir mokslo darbuotoja, Klaipėdos miesto Tarybos narė.
 



                                                                              KJPŽB ĮKŪRIMO ISTORIJA ILGA -
SPAUSTI ČIA
PRADŽIA
ĮKŪRIMO ISTORIJA
DOKUMENTAI
ĮSTATAI
SOCIAL.APS. IR DARBO MINIST. INFORMACIJA PENSININKAMS
ARTIMIAUSI RENGINIAI
LIETUVOD PENSININKŲ SUSIVIENIJIMAS
SVARBŪS SKELBIMAI
SVEIKATOS PATARIMAI
PARODOS - MUZIKOS - TEATRO KLUBAS
SODININKŲ KLUBAS
SAVANORYSTĖS KLUBAS
RANKDARBIŲ KLUBAS
SVEIKOS GYVENSENOS KLUBAS
DISKUSIJŲ KLUBAS
STALO ŽAIDIMŲ KLUBAS
TURIZMO KLUBAS
PASIVAIKSČIOJIMŲ po mišką ir šiaurietiško ėjimo KLUBAS
SPORTO SALĖS LANKYTOJŲ KLUBAS
ISTORIJOS MĖGĖJŲ KLUBAS
LIAUDIES PAPROČIŲ IR TRADICIJŲ PUOSELĖTOJŲ KLUBAS